Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pirmadienį apklausė ne tik D. Norkų, bet ir dėl kyšininkavimo taip pat teisiamą buvusį Pardavimų ir rinkodaros direktorių Nerijų Laurinaitį. Jis taip pat paneigė, kad gavo kyšį ir pareiškė, jog buvo priblokštas sužinojęs, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai jį prilygino valstybės tarnautojui.
„Ėjau dirbti į UAB, kad man bus taikomas kažkoks valstybės tarnautojo statusas, nežinojau, – sakė N. Laurinaitis. – Jeigu nebuvau valstybės tarnautojas, ką iš manęs bandoma padaryti, tai išvis čia, teismo salėje, neturėčiau būti. Valstybės tarnyba – man svetimas dalykas, jeigu būčiau žinojęs, kad esu prilyginamas tarnautojui, niekada gyvenime į ją būčiau nėjęs“.
Ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad 2010 m. vasarį N. Laurinaitis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. Norkumi, iš sostinės bendrovės „Komsetas“, siekiančios laimėti viešojo pirkimo konkursą, komercijos direktoriaus Pavelo Kazimerevičiaus esą reikalavo kyšio. Už tai, kad ši bendrovė konkurse įveiktų varžovus ir su VV pasirašytų programinės įrangos ir jos aptarnavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pareikalauta 16 tūkst. litų. Tačiau „avansas“ – pusė šios sumos – turįs būti perduotas iki pasirašant sutartį.
Po kelių dienų susitikus kavinėje N. Laurinaitis iš bendrovės komercijos direktoriaus priėmė dalį kyšio – 8 tūkst. Lt. Tačiau ši suma pasirodė per maža – pareikalauta ją padidinti iki 20 tūkst. Lt.
Perdavęs D. Norkui pusę gautos kyšio dalies, N. Laurinaitis jam pranešė nutaręs padidinti reikalaujamą sumą. VV generalinis direktoriaus pavaldinio pasiūlymui pritarė
.
Dar kartą susitikęs su bendrovės komercijos direktoriumi, N. Laurinaitis pareikalavo, kad dalis sutarto 20 tūkst. Lt kyšio būtų perduota ne pinigais, o jam ir dar vienam asmeniui nuperkant poilsinę kelionę į Egiptą.
Bendrovė kyšį davusio jos komercijos direktoriaus dėka buvo pakviesta dalyvauti VV skelbtame viešajame pirkime apklausos būdu. Netrukus buvo pranešta ją tapus šio pirkimo nugalėtoja ir tarp abiejų bendrovių sudaryta prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, ikiteisminio tyrimo metu nustatė pareigūnai.
Bendrovė „Komsetas“, dėl kyšio tapusi laimėtoja, apmokėjo N. Laurinaičio poilsinę kelionę į Egiptą. Pinigai už dviejų asmenų skrydį ir 7 d. poilsį prie Raudonosios jūros kainavo beveik 4 tūkst. Lt.
N. Laurinaitis pirmadienį teisme patvirtino, kad į išvyką vyko kartu su savo bendradarbe, tačiau tikino, jog jokio kyšio nei reikalavo, nei gavo. Buvęs VV vienas vadovų tikino, kad kartą pas jį atėjęs „Komseto“ darbuotojas matė, kaip šis rinkosi kelionę ir pasiūlė kelialapius pirkti per jo pažįstamus kelionių agentūroje – taip esą būsią pigiau.
Pasak N. Laurinaičio, jis sumokėjęs pinigus už kelionę, jie vėliau buvo įnešti į kelialapius apmokėjusios bendrovės „Komsetas“ sąskaitą. „Tai ir visas kriminalas, – teigė jis. – Jeigu imčiau kyšius, dėl kainos nesiderėčiau ir nespausčiau, logikos nebūtų“.
Kalbėdamas apie kitus slaptuose įrašuose minimus galimas kyšių sumas N. Laurinaitis tikino, kad greičiausiai buvo kalbama apie kvietimus į vandens pramogų parką.
Kad slapta darytuose pokalbiuose gali būti kalbama ne apie pinigus, o apie kvietimus į vandens parką, aiškino ir D. Norkus.
„Įrašas yra, ką reiškia jame įvardyti skaičiai, negaliu pasakyti – gal pokalbiai apie medžioklę, kiek šovinių reikia... Gali būti ir bilietai, nežinau, apie ką yra kalba“, – sakė D. Norkus.
Buvęs VV generalinis direktorius tvirtino, kad nepamena pokalbių, kuriais remdamiesi prokurorai jam inkriminuoja kyšininkavimą.
Beje, įtariama, kad bendrovės vadovo kabinete buvo įrengta slapta aparatūra, skirta galimo pokalbių pasiklausymo neutralizavimui.
