“Parengtas biudžeto projektas atspindi kai kurių žmonių siaurą požiūrį į valstybės ateitį. Tie žmonės niekaip nesupranta, kad jau šiandien mes esame beveik Europos dalis ir jei tokie pateksime į ją, tai būsime viena nykiausių provincijų. Visas mūsų išsigelbėjimas susijęs su tuo, kad žmonės gautų geresnį išsilavinimą, būtų sveiki ir tik tuomet jie darys gerą verslą, bus užtikrintas saugumas ir tik tuomet suvoksime, kad žemės ūkis turi remtis naujausiomis technologijos, o ne skylių kamšymu, kaip dabar”, - pabrėžė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui vadovaujantis R.Pavilionis.
Jo žodžiais, 2002 m. valstybės biudžeto projektas ignoruoja pernai priimtą Ilgalaikio švietimo ir mokslo finansavimo įstatymą. “Tačiau šis įstatymas privalo būti vykdomas - Seimas jį priėmė ne tam, kad jis gulėtų stalčiuose. Už jį balsavo net 116 parlamentarų ir tai retas įstatymas, kad pritartų tokia dauguma”, - piktinosi R.Pavilionis.
Kai kurie Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai ironizavo, jog mažai kompiuteriškai raštingos Vyriausybės Biudžeto įstatymo projekte numatyta mažinti finansavimą mokyklų kompiuterizavimui bei geltonųjų autobusiukų pirkimui.
R.Pavilionis sakė, jau dabar kalbinęs komiteto kolegas bei valdančiųjų frakcijų vadovus, o ir patį švietimo bei mokslo ministrą nesitaikstyti su tokiu žemu švietimo ir mokslo finansavimu kitąmet.
Opozicija taip pat kategoriškai nusiteikusi kitų metų valstybės biudžeto projekto atžvilgiu. Kaip sakė liberalas Algimantas Matulevičius, pirmiausia, kritikuotinas Vyriausybės sprendimas didinti neapmokestinamą minimumą. Mat norint šitai padaryti, teks didinti akcizus. Liberalus taip pat gąsdina Vyriausybės ketinimai naikinti investicijų lengvatas verslui. “O labiausiai neramina Finansų ministerijos pozicija - ne mažinti mokesčius ar juos stabilizuoti, kad atsigautų verslas ir daugiau duotų pajamų į biudžetą, o didinti mokesčius”, - dėstė A.Matulevičius.
Vyriausybė tikėjosi, jog jau kitą savaitę bus patvirtintas kitų metų valstybės “gyvenimo planas”. Planuojama, kad 2002 m. valstybės biudžetas gaus 8 mlrd. 648 mln. Lt pajamų. Jau dabar aišku, kad jis bus deficitinis - planuojamos išlaidos 9 mlrd. 780 mln. Lt, tai yra 2,4 mlrd. Lt daugiau nei šiemet.
Kitų metų valstybės biudžetas sudarytas, remiantis prielaida, kad BVP augs 4,5-4,7 proc. Didžiąją dalį pajamų - 85,4 proc. - sudarys mokestinės pajamos. Iš pridėtines vertės mokesčio ketinama gauti 43,6 proc. (3,7 mlrd. Lt) visų pajamų, iš akcizų- 18,1 proc. (1,5 mlrd. Lt), iš fizinių asmenų pajamų mokesčio - 16,1 proc. (1,3 mlrd. Lt).
Remiantis projektu, kitąmet daugiausia turėtų didėti finansavimas valstybės valdymui ir krašto apsaugai.
Tačiau turėtų mažėti finansavimas fundamentalių mokslų tyrimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai, žemės ūkiui.
