NATO plėtra nenutaikyta prieš Rusiją
Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone ekspertas, buvęs JAV prezidento vyresnysis patarėjas Europos reikalais Antony's Blinkenas interviu BNS sveikino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, jog Rusija gali sušvelninti savo prieštaravimus dėl NATO plėtros, jeigu Aljansas taps ne karine, o politine organizacija ir artimiau bendradarbiaus su šia šalimi.
"Tai sveikintinas prezidento Putino pareiškimas. Jis pripažįsta, kad NATO ir jos plėtra nenutaikyti prieš Rusiją. Išties, rugsėjo 11-sios įvykiai (teroro išpuoliai prieš JAV - BNS) primena, kad grėsmės NATO šalių saugumui ateina iš naujų ir netikėtų vietų", - sakė A.Blinkenas.
Jo teigimu, sustiprėsiantis NATO ir Rusijos bendradarbiavimas, taip pat - ir kovos su terorizmu srityje, "neturi apsunkinti ir neapsunkins" Baltijos valstybių siekio būti pakviestoms į NATO kitą rudenį per viršūnių susitikimą Prahoje.
"Rusija privalo turėti galimybę pasisakyti, klausimais, kurie rūpi ir jai, ir NATO, bet ne turėti balso teisę. Kol bus paisoma šios ribos, didėjantis bendradarbiavimas tarp NATO ir Rusijos nekels problemų", - sakė A.Blinkenas.
Ekspertas kategoriškai atmetė galimybę, kad Baltijos šalių priėmimas į NATO gali būti paaukotas mainais už Rusijos paramą tarptautinėje kovoje prieš terorizmą.
Rusija pati kenčia nuo terorizmo
A.Blinkeno teigimu, Rusija, pati kenčianti nuo terorizmo, yra suinteresuota kovoti su šiuo blogiu, todėl ji nesinaudos šiuo argumentu, siekdama sulėtinti ar sustabdyti NATO plėtrą.
"Manau, prezidentas George'as W.Bushas savo kalboje Varšuvoje aiškiai išdėstė, kad nors mes gerbiame Rusijos susirūpinimą, jokia šalis neturės veto teisės, NATO sprendžiant dėl savo narių. Į šiuos klausimus turi atsakyti tik NATO ir jos galimos narės", - teigė JAV santykių su Europa ekspertas.
A.Blinkeno teigimu, teroro aktai JAV šios nuostatos nepakeitė.
"Daugiau jokių Miunchenų, daugiau jokių Jaltų". Šis prezidento Busho pareiškimas Varšuvoje galioja ir šiandien", - sakė A.Blinkenas.
Per anksti kalbėti apie NATO plėtrą
Kitas įtakingas JAV ir Europos santykių ekspertas, buvęs JAV Valstybės departamento politikos planavimo skyriaus vadovas Danielis Hamiltonas BNS korespondentui neatmetė galimybės, kad po teroro aktų JAV gali būti pasikeitimų "transatlantinėje darbotvarkėje".
"Kalbėdami apie Baltijos elementą, turime numatyti ir pasikeitimus mūsų naujoje transatlantinėje darbotvarkėje, atsiradusioje po rugsėjo 11-sios", - sakė D.Hamiltonas. Jis yra vienas 1998 metais pasirašytos JAV ir Baltijos šalių Partnerystės ir bendradarbiavimo chartijos vienas kūrėjų. Dabar jis vadovauja Transatlantinių santykių centrui Johno Hopkinso pažangių tarptautinių studijų mokykloje Vašingtone.
"Manau, kad kils politinių diskusijų dėl plėtros laiko ir greičio", - sakė D.Hamiltonas.
"Apie tai dabar yra kalbama. Su tuo nesiginčysiu. Dabar turime daug prioritetų, ir pasigirs balsų apie naujų ir senų prioritetų pliusus ir minusus", - sakė D.Hamiltonas.
Jo teigimu, per anksti kalbėti, ar JAV esama pakankamos politinės paramos Baltijos šalių siekiui įstoti į NATO.
"Būta abiejų partijų sutarimo, kad NATO viršūnių susitikime Prahoje priimsime sprendimą. Tačiau dabar vis dar jaučiame nelaimės poveikį, ir negirdėjau, kad kuris nors politikas taip anksti prabiltų apie NATO plėtros ypatybes", - sakė D.Hamiltonas.
Kalbėdamas apie Rusijos ir NATO suartėjimą, D.Hamiltonas įspėjo, jog net ir bendroje kovoje su terorizmu JAV privalo atidžiai stebėti Rusijos veiksmus Čečėnijoje.
Anot jo, šiuo metu tiek JAV vyriausybė, tiek Kongresas sutelkė dėmesį teroro išpuolių sukeltai krizei.
