Po trečiadienį įvykusių parlamento rinkimus laimėjusių partijų susitikimų Lenkijos politinė scena tapo aiškesnė.
Jau akivaizdu, kad KDS-DS koalicijos neparems antroji pagal dydį parlamentinė partija - Pilietinė platforma (PP).Jos lyderiai - buvusio Seimo pirmininkas Maciejus Plazynskis ir buvęs Senato pirmininko pavaduotojas Donaldas Tuskas pareiškė, jog atsižvelgdami į didelius kairiųjų ir PP programų skirtumus, jie nutarė likti opozicijoje, tačiau neatmetė galimybės paremti jiems priimtinus būsimosios vyriausybės sprendimus.
Aišku taip pat, kad su kairiaisiais nebendradarbiaus partijos "Įstatymas ir teisingumas" deputatai. Apie galimybę derėtis su ultraradikalia katalikiška Lenkijos šeimų lyga (LŠL) apskritai nekalbama.
Į vyriausybę dar norėtų patekti populistinė ūkininkų profesinė sąjunga "Savigyna". Jos lyderis Andrzejus Lepperis (Andžejus Leperis), pagarsėjęs kelių blokadų organizavimu ir kaltinamas Lenkijos vyriausybės vadovų įžeidimu, pareiškė, jog ūkininkai yra pasirengę dėtis prie kairiųjų koalicijos. Tačiau ekskomunistus baugina "Savigynos" lyderių radikalumas, tad jų pasiūlymai vertinami labai atsargiai.
Daugelis politikų mano, kad kairieji savo partneriais gali pasirinkti valstiečius, ir primena, kad jų koaliciją, jau valdžiusią Lenkiją prieš ketverius, draskė nuolatiniai konfliktai.
Praėjus 11 dienų po rinkimų apie juos galiausiai prabilo ir šalies Katalikų Bažnyčia, kurios raginimus nebalsuoti už kairiuosius savo pamaldumu garsėjantys lenkai praleido pro ausis.
Trečiadienį prasidėjusioje šalies vyskupų konferencijoje Lenkijos primas kardinolas Jozefas Glempas pareiškė, kad "Bažnyčia melsis, jog Lenkijoje būtų suformuota atsakinga vyriausybė" ir pabrėžė, kad "kairiųjų nesibijo". Vis dėlto primas padėtį, kuri šalyje susidarė po parlamento rinkimų, pavadino "sunkia".
