Savo ruožtu prezidentė sakė, jog priimti sprendimą dėl leidimo įplaukti laivams į Latvijos teritorinius vandenis yra gynybos ministro kompetencija, bet kitais klausimas reikia dar ir kitų struktūrų sutikimo.
V.Vykė-Freiberga taip pat nurodė, kad tvarkos pataisos nenumato galimybės dislokuoti Latvijos teritorijoje branduolinį ginklą. Jeigu toks klausimas iškils, jį turės spręsti Seimas.
Prezidentė pridūrė, kad Latvija nėra NATO narė. Be to, Šiaurės Atlanto aljansas niekada nesidomėjo galimybe čia steigti savo karines bazes. Su kitomis NATO šalimis šis klausimas taip pat nebuvo svarstomas.
"Bazių čia niekada nebus, tai neplanuojama ir apie tai net nekalbėta. Tokių laivų įplaukimo tikimybė nedidelė", - sakė savo ruožtu premjeras. Latvijoje nėra branduolinio ginklo ir žmonėms nėra ko jaudintis", - pridūrė jis.
Antradienį vyriausybės patvirtintos užsienio karinių laivų įplaukimo į Latvijos teritorinius vandenis tvarkos pataisos numato, kad leidimą įplaukti į Latvijos teritorinius vandenis užsienio kariniams laivams su atominėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu duoda gynybos ministras, prieš tai raštu pranešęs apie tai Užsienio reikalų bei Aplinkosaugos ir regionų plėtros ministerijoms.
Šios pataisos būtinos siekiant užtikrinti ateityje Latvijos dalyvavimą gynybos veiksmuose, numatytuose Šiaurės Atlanto aljanso sutarties 5 straipsniu, tai yra užtikrinti galimybę būti Latvijos teritorijoje visų rūšių JAV ginkluotosioms jėgoms, jeigu susidarys krizinė situacija.
