Viena tipiškiausių klaidų - netaisyklinga sėdėsena. Daugelis vairuotojų mėgsta išsidrėbti sėdynėje, mašinoje jaučiasi tarytum namie žiūrėdami televizorių. Kiti atvirkščiai - užgula vairą, prisispaudžia rankas prie šonų ir vos nesiekia nosimi priekinio stiklo. Ir vienų, ir kitų argumentai tokie pat: "Man taip patogu". Žmonės nesupranta, kad dėl šitokio menkniekio patys save (ir ne tik) stumia į pavojingą situaciją.
Kilus ekstremaliai situacijai bus prarastos brangios sekundžių dalys, kol vairuotojas susikaups ir pradės deramai vairuoti. "Gulint" automobilio sėdynėje rankos, suprantama, nuslenka į vairo apačią. Maža to, šitaip važiuojant dažnai kairė ranka iškišama pro langą, o dešine atsainiai sukiojamas vairas. Dar gerai, jei vairas laikomas visa ranka, o ne keliais pirštais...
Antruoju atveju blogai sėdintis vairuotojas, norėdamas staigiai pasukti vairą, privalės visu korpusu judėti į dešinę ar kairę. Be to, važiuojant taip įsitempus, kai kūnas pasidavęs į priekį, rankos mėšlungiškai spaudžia vairą vos ne viršutinėje jo dalyje. Abu šie variantai vienodai pavojingi ir prireikus neleidžia staigiai manevruoti.
Taisyklingai
Vienintelė tinkama poza, išbandyta daugiametės praktikos - nugara "prilipusi" prie sėdynės atlošo. Nuspaudus sankabos ar akceleratoriaus pedalus "iki dugno", kojos per kelius turi bemaž išsitiesti. Ištiestos priekyje rankos per riešus privalo gulti ant vairo aukščiausiame taške.
Vairą reikia švelniai laikyti abiem rankomis, neįsitempus. Jeigu vairas būtų įsivaizduojamas laikrodžio ciferblatas, rankos turėtų gulėti tarp 9 ir 10 bei 2 ir 3.
Norėdami patikrinti, ar taisyklingai sėdite, paleiskite vairą ir pakelkite kojas nuo pedalų. (Žinoma, tai reikia daryti automobiliui stovint.) Kūno padėtis neturi keistis. Tačiau jei pasilenksite į priekį ar atsilošite atgal, vadinasi, sėdite netaisyklingai.
