Balsavimas paštu pataisos namuose, tardymo izoliatoriuose, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, – iš viso keturiolikoje įstaigų, – vyko spalio 5–7 dienomis. Kybartų atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys asmenys turėjo galimybę savo balsavimo biuletenius užklijuotuose vokuose į balsadėžę, stovinčią Kybartų pašte, įmesti patys.
Įkalinimo įstaigose balsavimui paštu buvo įrengtos atskiros patalpos, kuriose nuteistieji pildė balsavimo biuletenius. Atvykusios artimiausio pašto darbuotojos rinko užklijuotus vokus, vietoje juos antspaudavo ir išsiveždavo.
Aktyviausiai Seimo narius rinko nuteistieji Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose bei suimtieji ir nuteistieji – Kauno tardymo izoliatoriuje: čia užfiksuotas šimtaprocentinis aktyvumas. Tačiau būtina patikslinti, kad pirmojoje įstaigoje rinkimų teisę turėjo 64, antrojoje – vos 7 asmenys. Abejingi nebuvo Panevėžio pataisos namų (96 proc.), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (94 proc.), Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų gyventojai (91 proc.).
Labiausiai savo konstitucinę teisę ignoravo Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (45 proc.), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (47 proc.), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (48 proc.) nuteistieji.
Panašus nuteistųjų bei suimtųjų aktyvumas buvo užfiksuotas ir per birželį vykusius šalies Prezidento bei Europos Sąjungos parlamento rinkimus. Tuomet rinkimų teise pasinaudojo beveik 70 proc. nuteistųjų ir suimtųjų. Tačiau antrajame Prezidento rinkimų ture šis rodiklis gerokai pablogėjo: balsavo apie 59 proc. už grotų esančių rinkėjų.
