"Taika žemėje priklauso nuo mūsų sugebėjimo išsaugoti savo gyvenamąją aplinką. W. Maathai veda visus į kovą už ekologiškai gyvybingą socialinę, ekonominę ir kultūrinę Kenijos ir visos Afrikos plėtrą. Jos holistinis požiūris į tausojančią plėtrą apima demokratiją ir žmogaus teises, ypač moters teises. Ji mąsto globaliai, o veikia lokaliai", - skelbiama Norvegijos Nobelio komiteto pareiškime.
W. Maathai 10 milijonų Švedijos kronų (3,81 milijono litų) premija, įsteigta švedų filantropo Alfredo Nobelio, bus įteikta gruodžio 10 d. Osle.
W. Maathai vadovauja "Žaliosios juostos judėjimui", kurio nariai Afrikoje jau pasodino 30 milijonų medžių, kad apsaugotų aplinką. Per daugelį metų nenutrūkstamo miškų kirtimo Kenijoje miškai dengia tik 1,7 procento šalies teritorijos.
Gimusi 1940 metais, ji teigia, kad medžių sodinimas lėtina dykumų plėtimąsi, apsaugo miško ekosistemas, žmonėms yra kuro, statybinių medžiagų ir maisto šaltinis ateities kartoms.
Tarptautinį pripažinimą W. Maathai pasiekė devintąjį XX amžiaus dešimtmetį, kai ėmėsi įgyvendinti savo planus, kuriuos palaikė buvęs Kenijos prezidentas Danielis arap Moji. Ji pirmiausia įsteigė parką sostinėje Nairobyje.
W. Maathai yra pelniusi jau daug garbingų apdovanojimų. Jos vadovaujamas "Žaliosios juostos" judėjimas apdovanotas "Teisingos gyvensenos" prizu, kuris kartais vadinamas alternatyvia Nobelio premija, taip pat Petra Kelly premija už aplinkosaugą (2004). 2004 m. kovą jai teko populiaraus norvegų rašytojo Josteino Gaardnerio ir jo žmonos Siri Dannevig premija "Soiphie Prize".
Išrinkta iš 194 kandidatų
Norvegijos Nobelio komiteto, kurį sudaro 5 nariai, pirmininkas Ole Danboltas Mjoesas paskelbė nugalėtoją iš 194 kandidatų. Tarp pretendentų buvo ir karą su Irako prezidentu Saddamu Husseinu pradėję JAV prezidentas George'as W. Bushas bei Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas.
Rimtu kandidatu laikytas ir egiptietis Mohamedas ElBaradei. Daug pastangų jo vadovaujama TATENA pastaraisiais metais įdėjo, kad būtų įveiktos krizės Šiaurės Korėjoje, Irane ir Irake.
Norvegijos visuomeninė televizija NPK premijos skyrimo išvakarėse priminė dar 2001 metais Norvegijos Nobelio instituto vadovo Geiro Lundestado sakytus žodžius, kad XXI amžiuje taikos premija gali būti skiriama veikėjams, pasižymėjusiems aplinkosaugos srityje, roko žvaigždėms ar net žurnalistams.
NPK spėjo, jog premija atiteks aplinkosaugoje nusipelniusiam žmogui - Kenijos aplinkosaugos viceministrei Wangari Mathai arba rusui Aleksandrui Nikitinui, atskleidusiam pasauliui Sovietų Sąjungos karinio branduolinio laivyno paslaptį - kaip 1965-1989 metais buvo laidojamos radioaktyvios atominių laivų reaktorių atliekos.
Dar likus pusvalandžiui iki Nobelio taikos premijos skyrimo susijaudinusi W. Mathai sakė girdėjusi iš vieno norvegų diplomato, kad būtent jai teks premija. "Esu labai sujaudina. Nežinau net ką sakyti".
