Lietuvos gyventojai mano, kad šiais metais aktyviai naudojama neetiškoms technologijoms priskirtina priemonė – gandai. Palyginti mažai gandų skleidžiama apie konkrečius kandidatus, tačiau apkalbų nestokojama apie rinkimuose dalyvaujančias partijas.
Antai paskleista gandų apie naujas politines jėgas – esą kai kurie kandidatai į Seimą priklauso užsienyje nelegalioms, bet labai turtingoms sektoms, todėl jų rinkimų kampanijai negailima pinigų.
Apie šiuo metu Seime atstovaujamas politines jėgas dažniausiai skleidžiami gandai, esą jie sudarę slaptus susitarimus ir iš esmės rinkimų rezultatai nėra svarbūs – vietos būsimame parlamente jau pasidalintos. Tauragėje, Alytuje įvardijamos konkrečios politikų pavardės, kurie tariamai ir yra suokalbių organizatoriai.
Dar viena kovos su konkurentais šiuose rinkimuose priemonė – agitacinės medžiagos gadinimas.
Visuomenės apklausa parodė, kad žmonės nekritiškai vertina informaciją, kurią skelbia žiniasklaida. Bemaž visuose didžiuosiuose miestuose laikraščiai ir televizija patys įvardijami kaip informacijos užsakovai, bet visiškai neminima, kad žiniasklaida tik atlieka savo pareigą ir informuoja visuomenę apie įvykius. Tokios nuomonės laikosi bemaž 20 procentų apklaustųjų.
Visuomenėje tvyro netikrumas dėl skleidžiamos informacijos patikimumo. Tai parodė pastarojo meto įvykių - Seimo narių korupcijos skandalo, Policijos generalinio komisaro pateiktos informacijos apie galimus kai kurių kandidatų į Seimo narius ryšius su nusikaltėliais – vertinimai.
Bemaž 60 procentų apklaustų žmonių teigė, kad šie veiksmai yra politikų santykių aiškinimasis pasinaudojant padėtimi ir galimybe įtakoti valstybines institucijas. Vilniuje apklausti žmonės tokius veiksmus įvardijo kaip itin rafinuotas technologijas, kurios iš esmės gali būti priskiriamos prie juodųjų, bet sunkiai įrodomų.
