Rugsėjo 12-ąją apie 1 val. nakties į Apskrities ligoninę iš Smiltelės gatvės vyras atvežė savo brolį 20-metį Julių R. Vyriškis buvo supjaustytu kaklu bei subadyta krūtine. Pranešimą iš ligoninės policija gavo tik 9.30 val. Nors Julius liko gyvas, nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.
Naktį iš liepos 10-osios į 11-ąją 2.20 val. prie buvusios „Žardės“ parduotuvės peiliu į širdį buvo sužalotas Vytautas K. Apie tai greitajai pagalbai pranešė taksistai. Tačiau medikai nepranešė policijai, nors komisariatas nuo įvykio vietos buvo vos už 50 metrų.
Į ligoninę sąmonės netekęs pilietis buvo atvežtas 3.30 val., o policijai apie tai buvo pranešta tik rytą. Nukentėjęs vyras buvo gydomas reanimacijoje, atsigavęs jis nurodė įtariamąjį ir šis buvo sulaikytas. Šįkart viskas baigėsi gerai, bet vėlai pradėjus tyrimą nerasta svarbių liudytojų.
Gydytojų abejingumas pavasarį vienam vyriškiui kainavo gyvybę. Gegužės 8 dieną greitosios pagalbos operatorei paskambino žmogus ir pasakė, kad Skulptūrų parke prie kavinės guli smarkiai sumuštas vyras. Atvykęs medikų ekipažas nieko nerado ir išvažiavo.
Rytą praeivis netoli „Metų laikų“ kavinės aptiko sumušto vyro lavoną. Paaiškėjo, kad 35 metų Gintaras Balsys užspringo krauju. Tyrėjai sakė, kad jei medikai būtų pranešę apie gautą iškvietimą, vyrą galima buvo atrasti ir net išgydyti.
Išvakarėse Skulptūrų parke budėjo policijos ekipažas. Policininkai matė grupę neblaivių vyrų, buvo prie jų priėję, užsirašė pavardes. Pagal tai vėliau ir buvo nustatytas įtariamasis Sergejus Selivončikas. Kriminalistai tvirtino, kad, operatyviai sureagavę, jie būtų išaiškinę nužudymą nedelsiant, o ne po kelių savaičių.
Statistika skelbia, kad apie 70 proc. nusikaltimų atskleidžiama karštais pėdsakais. Dėl medikų aplaidumo keli rimti įvykiai iki šiol liko neatskleisti.
Įstatymas - aiškus
Medikų ir teisėsaugininkų santykius reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro, vidaus reikalų ministro ir generalinio prokuroro dar 2002-aisiais pasirašytas bendras įsakymas. Jis įpareigoja medikus nedelsiant informuoti policijos budėtojus apie visus atvejus, kai sužalojimas gali būti susijęs su nusikaltimu.
Registracijos dokumentuose turi būti išsamiai užrašomi ne tik paciento duomenys, bet ir įvykio aplinkybės, pranešimo laikas. Medicinos darbuotojai turi būti įspėti, kad šių reikalavimų nevykdymas užtraukia jiems drausminę, o nepranešus apie nusikaltimą - ir baudžiamąją atsakomybę.
Slepia aplinkybes
Kalbinti ligoninių vadovai kriminalistų kaltinimus vieningai atmeta arba rodo pirštu į kaimyną. Jie teigė, kad tiesiogiai policija jiems pretenzijų nepateikia, tačiau neneigė, kad praeityje incidentų būta.
Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas tvirtino, jog jų ligoninėje policija informuojama nedelsiant. Nesklandumai galėdavo atsirasti, jei ligonis būdavo atvežamas iš kitos ligoninės. Tuomet apie sužalojimą pranešti turėtų ta įstaiga, į kurią kreiptasi iš pradžių. Pasak E.Zalagėno, kartais pacientai nesako sužalojimo aplinkybių arba meluoja pavardes.
Anot kriminalistų, daugiausiai pretenzijų jie turi būtent Klaipėdos ligoninei, tačiau sieja tai su dideliais pacientų srautais. Policijos vadams prieš keletą metų teko aplankyti šią ligoninę su oficialiu vizitu, kur buvo aptartos informavimo problemos. Kurį laiką padėtis buvo geresnė.
Apskrities ligoninės priimamojo skyriaus vedėjas Jonas Klapatauskas „Klaipėdai“ sakė, jog nepranešimo atvejų pas juos pasitaikė, bet tik dėl to, kad iš pradžių būdavo sunku nustatyti, susijusi trauma su smurtu, ar ne. Žmonės dažnai nuslepia tikrąsias įvykio aplinkybes. Teigia susižaloję netyčia, o vėliau paaiškėja, kad buvo kriminalinis nusikaltimas.
Keblumų pasitaiko, kai pacientas atvežamas be sąmonės. Gydytojas nepateisina tų kolegų, kurie į policijos priekaištus atsako, jog „medikai - ne tardytojai, jų reikalas gydyti žmones, o ne aiškintis sužalojimo aplinkybes“. J.Klapatauskas sakė, jog ilgiau dirbantys gydytojai ministro įsakymą vykdo nepriekaištingai, nes tarybiniais laikais šie reikalavimai buvo dar griežtesni.
Skyriaus vedėjas negalėjo prisiminti atvejo, kad prokuratūros ar policijos pareigūnai šiuos reikalus būtų aptarinėję su medikais.
Greitoji nekalta
Kadangi su smurto aukomis pirmieji susiduria greitosios pagalbos medikai, ši tarnyba kaltinama dažniausiai. Vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis sakė, kad „viskas daroma ligoniui gelbėti, o kiti reikalai palikti atitinkamoms tarnyboms“.
Tačiau sveikatos apsaugos ministro įstatymo gydytojai laikosi ir informuoti policijos nevengia. Jei ir iškyla nesklandumų, kiekvienas atvejis yra tikrinamas, daromos išvados. R.Juodviršis tvirtino, jog iš visų gautų pretenzijų 90 proc. nepasitvirtino.
Apskaičiuota, kad per parą gaunama vidutiniškai šimtas pranešimų, o iš jų 16 proc. būna smurtiniai ir nelaimingi atsitikimai. Didžiausias iškvietimų intensyvumas apie 10 val. ryto ir po darbo valandų.
Reikia 112 tarnybos
Problemos nebeliktų, jei būtų įvestas vieningas pagalbos telefonas 112. Nuo rugsėjo Vilniuje tokia tarnyba įsteigta, tačiau ji kol kas nepateisina dėtų vilčių. Tarnyba priima tik „Telekomo“ skambučius, o mobiliaisiais telefonais paskambinama į policiją.
Klaipėdoje tokia tarnyba galėtų atsirasti mažiausiai po trejų metų, jei būtų gautas pakankamas finansavimas. Pirminiais paskaičiavimais, vien tik ryšiams ir kompiuterinei įrangai reikėtų skirti apie šešis milijonus litų.
