aA
Europos Sąjungos (ES) perspektyvos - miglotos, ir esama pagrindo būgštauti, kad ji galiausiai visai suirs arba taps "išplauto turinio" struktūra, neužtikrinančia bendrų politinių veiksmų ir bendro sprendimų priėmimo.
Vytautas Radžvilas
Vytautas Radžvilas
© DELFI
Taip apie ES ateitį samprotavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto (TSPMI) docentas Vytautas Radžvilas ir Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas TSPMI docentas Ramūnas Vilpišauskas.

"Svarstymai, kiek išgyvens net nespėjusi visiškai susiformuoti ES, nėra malonūs. Tačiau kad ir kaip sunku šiandien patikėti jos suirimo pavojumi, tokio pavojaus esama. Dėl kokių konkrečių priežasčių - valstybių nesugebėjimo pasidalinti įtakos ir valdžios ar kivirčų dėl euro - ES galėtų žlugti, nėra principinis klausimas. Tikėtino trūkio linijų esama ir daugiau - pavyzdžiui, pernelyg dideli skirtumai ir prieštaravimai tarp Sąjungos senbuvių ir naujųjų narių. Vis dėlto lemiamas ES suirimo veiksnys būtų bendrų tikslų ir vertybių stoka", - teigė V. Radžvilas.

Pasak jo, iki šiol neatsakyta į esminius klausimus - kokiomis dvasinėmis vertybėmis grindžiama ES, kuo ji siekia tapti pasaulio mastu. "Kol nebus rastas įtikinamas atsakymas į šiuos klausimus, Sąjungos ateitis bus miglota. Būgštavimai, kad ji gali suirti, turės gerokai tvirtesnį pagrindą negu norėtųsi", - pažymėjo politologas.

"Financial Times" paskelbtame straipsnyje apžvalgininkas Wolfgangas Munchau pasiūlė svarstyti ES raidos scenarijų, pagal kurį ES Konstitucija nepatvirtinama ir Sąjungai tenka gyventi pagal Nicos sutartį. Tokiu atveju pagrindinis Europos skilimo kaltininkas bus euras, tvirtina jis.

"Europos Konstitucijos priešininkų gretos auga", - pažymi W. Munchau. Abejojančiųjų Konstitucija daugėja Prancūzijoje ir Olandijoje. "O tikimybė, kad visos 25 Europos Sąjungos valstybės narės ją ratifikuos, yra labai nedidelė", - rašo W. Munchau.

Kaip Eltai tvirtino R. Vilpišauskas, jei ES Konstitucija nebūtų patvirtinta, galėtų kurtis "kelių grupių ES". Nauji integraciniai projektai būtų plėtojami nedidelėje ES narių ("branduolio") grupėje, sutariančioje tiesioginių mokesčių ar gynybos politikos klausimais.

"Pagrindinė tokios kelių greičių ES priežastis būtų ne Konstitucijos ratifikacijos žlugimas, bet interesų skirtumai ES po plėtros. Naujosios narės susidurtų su aštria dilema - ar prisijungti prie tokios "branduolio" grupės, net jei tai ekonomiškai daug kainuotų arba kenktų jų santykiams su JAV? Tikėtina, jog naudingiau būtų likti už tokių "branduolių" ribų, net jei tai reikštų, jog bendri sprendimai kai kuriose srityse būtų priimami be jų", - sakė R. Vilpišauskas.

Savo ruožtu "Financial Times" apžvalgininkas W. Munchau pažymi, jog, nepatvirtinus ES Konstitucijos, teks remtis Nicos sutartimi, kurioje numatyta ypač komplikuota balsavimo sistema jau dabar esą beveik sustabdė sprendimų priėmimą ES. Pasak jo, ES skilimas beveik neišvengiamas. "Vertinant ilgalaikę strateginę dabartinės ES padėtį, matyti, jog skilimui alternatyvų beveik nėra", - rašo V. Munchau.

Jo teigimu, pagrindinė ES skilimo kaltininkė bus ne tiek Nica, kiek euras - didžiausias iki šiol Europos integracijos projektas. "Tereikia prisiminti ginčus dėl mokesčių suvienodinimo", - rašo V. Munchau. Jo vertinimu, akivaizdu, jog euro zonos šalys vadovaujasi vienais, o jai nepriklausančios - kitais interesais.

LLRI ekspertas R. Vilpišauskas pripažino, kad ES vienybei gali kilti grėsmė dėl dabartinių euro zonos narių nenoro artimiausiu metu priimti naujas nares, tačiau suabejojo, ar euras gali tapti ES skilimo pagrindu.

"ES senbuvių nenorą priimti į euro zoną naujas nares lemtų interesų skirtumai, o narystė euro zonoje būtų tik nesutarimų ir potencialių skilimų priežastis. Bet ar tai formaliai peraugs į ES suirimą, galima abejoti. ES kaip struktūra turėtų išlikti - gali tik "išsiplauti" jos turinys, bendri sprendimų priėmimai ir bendras veiksmas", - tvirtino R. Vilpišauskas.

Jeigu ES Konstituciją ratifikuos visos 25 valstybės narės, tai Sąjunga iš sutarčių pagrindu veikiančio valstybių bloko virs vienu dariniu. Ji taps "juridiniu asmeniu", galės derėtis dėl sutarčių kaip lygiateisė JAV partnerė ir turės savo prezidentą, užsienio reikalų ministrą bei užsienio diplomatijos tarnybą. Europos teisingumo teismo kompetencijai pirmą kartą priklausys daugelis ES funkcionavimo sričių, smarkiai išaugs euroteisėjų įtaka.

Konstitucijos tekstas apkarpo nacionalinį veto beveik 30 naujų sričių ir kaip standartą įveda sprendimų priėmimą balsų dauguma, kuris bus taikomas imigracijos ir prieglobsčio suteikimo, iš dalies - baudžiamosios teisės, socialinės apsaugos ir užsienio politikos srityse.

ES lyderiai galutinai sutarė dėl Konstitucijos Europai projekto šių metų birželį. Oficialusis Vatikanas reagavo pareiškimu, kuriame pažymima, jog šiame Konstitucijos projekte "nepaisoma istorinio pagrindo ir krikščioniškosios Europos gyventojų tapatybės".

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.