Trečiadienį Briuselis turėtų rekomenduoti ES pradėti su Turkija oficialias stojimo derybas, tačiau dabar svarsto, ar nustatyti papildomas sąlygas. Galutinį sprendimą gruodžio mėnesį priims ES lyderiai.
Pasiūlymas riboti darbuotojų migraciją neabejotinai supykdys Ankarą, kuri tvirtina nesutiksianti su antrarūše naryste.
Europos Komisija taip pat turėtų paraginti Turkiją pagerinti santykius su Kipru, į kurį ji įsiveržė 1974 metais ir su kuriuo nepalaiko diplomatinių santykių.
Turkijos užsienio reikalų ministras Abdullah Gulis pirmadienį atmetė savo šalies narystės "ypatingas sąlygas". Tačiau ES plėtros komisaras Guenteris Verheugenas ir lapkritį jo pareigas perimsiantis Olli Rehnas teigia, jog bendrija turėtų svarstyti nuolatinius saugiklius, susijusius su laisvu Turkijos darbo jėgos judėjimu į kitas valstybes nares.
G.Verheugenas Vokietijos televizijai ZDF sakė, kad minėti apribojimai būtų įvesti, jei Turkijos migrantai sukeltų "nestabilumą" kitų valstybių narių darbo rinkose. Komisaras pridūrė, jog ES turi teisę "bet kuriuo metu apriboti ir kontroliuoti migraciją". O. Rehnas minėjo, kad nuogąstavimai dėl migracijos iš Turkijos yra "daugiau ar mažiau pagrįsti".
Šiuo metu ES gyvena apie 3 mln. turkų, iš jų 2,3 mln. - Vokietijoje.
Turkijos vyriausybė sutinka su laikinais apribojimais, kurie turkams būtų taikomi iškart po įstojimo. Tačiau Ankara mano, jog bet kokie bandymai įvesti nuolatinius apribojimus sulaužytų ES įsipareigojimą neišskirti Turkijos iš kitų valstybių narių.
Laisvas darbo jėgos judėjimas yra viena iš svarbiausių ES laisvių.
