aA
Ne vienas šiandien profesinę šventę minintis pedagogas neslepia sielvarto dėl pasiligojusios mokytojų bendruomenės. Jie yra pervargę, nepatenkinti savo darbo kokybe ir kenčiantys dėl visuomenėje prarasto autoriteto.
Pieštukai, pieštukas, mokykla
Pieštukai, pieštukas, mokykla
© ELTA
„Norisi tikėti, kad uostamiestyje dirbantys daugiau nei 3 tūkst. pedagogų nebus nervingi, pervargę, gerbs mokinius, o mokiniai - juos“, - Tarptautinės mokytojo dienos išvakarėse viltimis dalijosi Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė.

Pasak jos, vienas būdų įgyvendint šias svajones yra laukiamas atlyginimų padidinimas. Vyriausybė pažadėjo per kelerius metus mokytojų atlyginimus pakelti daugiau nei trečdaliu.

Kankina nuovargis

Žinoma Klaipėdos pedagogė Aušra Malinauskienė per mėnesį uždirba apie 2 tūkst. litų. Dėl tokių pinigų 36 metų moteriai tenka gerokai „pasidraskyti“. Ji pasiekė aukščiausią ir geriausiai apmokamą kvalifikacinę kategoriją - yra muzikos mokytoja ekspertė.

Penkiolikos metų darbo stažą skaičiuojanti pedagogė Vytauto Didžiojo gimnazijoje turi maksimalų - 36 savaitinių valandų krūvį. Be to, ji yra vienuoliktokų klasės auklėtoja, vadovauja kvintetui, taip pat mišriam chorui, į kurį šiemet suplūdo 84 dainorėliai. Dar turi daugybę kitų darbų.

A.Malinauskienė tris kartus per savaitę vyksta į kitą darbovietę - vaikų darželį-mokyklą „Nykštukas“.

„Keliuosi 5 val.45 min. Į namus grįžtu po 19 valandos. Vakaras skirtas rytdienos pamokoms pasirengti. Žinoma, pervargstu“, - neslėpė mokytoja. Pasak jos, žmogaus fizines galimybes, rodos, viršijantis užimtumas yra nugalimas ne vien meile pasirinktai profesijai. Prieš dvejus metus mirus vyrui Egidijui - irgi muzikos mokytojui, A.Malinauskienė viena pati grumiasi už savo ir šeštoko sūnaus Tautvydo gyvenimą.

„Jei būtinus išgyvenimui pinigus būtų galima ne tokiu alinančiu būdu uždirbti, laimėtų ne vien mokytojai, bet ir mokiniai. Neišsekinto pedagogo darbo kokybė būtų geresnė“, -pripažino A.Malinauskienė. Tarp jos didžiausių svajonių yra viltys, kad kada nors klasėse bus ne 30, bet mažiau vaikų. Kad mokytojai galės daugiau laiko skirti mokiniams, o ne popieriams.

„Šiemet planams ir kitokiems dokumentams dar daugiau laiko privalome atiduoti nei pernai. Pradėjome tik antrąjį šių mokslo metų mėnesį, o aš jau parašiau gal dešimt planų“, - A. Malinauskienė neslėpė apmaudo dėl popierizmo griūties mokyklose.

Dirba papildomai

Mokytoja tvirtino, kad panašiai, per kelias darbovietes „draskosi“ nemažai jos kolegų. Ne vienas jų prie atlyginimo prisiduria pinigus, gautus už korepetitoriaus paslaugas.

Nuskambėjus rugsėjo 1-osios skambučiui, laikraščiai ir internetas sumirgėjo pasiūlymais abiturientus parengti valstybiniams egzaminams.

Korepetitoriai savo paslaugas vertina skirtingai. Studentai valandą padirbėti sutinka už 10-15 litų, mokytojai - už 20-25 litus. Dar brangiau savo paslaugas vertina aukštųjų mokyklų dėstytojai.

Šis verslas turi gilias šaknis. Studentu būdamas korepetitoriumi dirbo ir Algirdas Monkevičius. Dabartinis švietimo ir mokslo ministras prie stipendijos prisidurdavo vaikus mokydamas fizikos ir matematikos.

Ekspertų vertinimu, korepetitoriai šalyje per metus uždirba iki 25 mln. litų. Valstybei iš to nauda nedidelė, nes mažai korepetitorių turi verslo liudijimus ir moka mokesčius.

Korepetitorių verslas, dar vadinamas šešėliniu švietimu, tampa vis skaudesne rakštimi. Be korepetitorių nebeapsieina nei moksleiviai ir jų tėvai, nei patys mokytojai. Nelygios galimybės didina socialinę prarają tarp moksleivių, iškreipia švietimo sistemą. Nors dauguma abiturientų prieš egzaminus mokosi privačiai, nė viena valstybės institucija tiksliai nežino, kiek Lietuvoje yra korepetitorių.

Vyrai vengia mokyti

Vadovaujanti Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai Laima Juknienė sakė, kad ne vien Lietuvoje pastebimos gąsdinančios tendencijos: jauni specialistai aplenkia mokyklas, o jose dirbantys pedagogai sensta. Pagrindinė priežastis - pedagogo darbas yra sunkus ir per mažai apmokamas. Vien Prancūzijoje trūksta 14 tūkst. mokytojų. Tokius faktus L.Juknienė išgirdusi praėjusį mėnesį Taline vykusioje tarptautinėje konferencijoje.

Pedagogų stoka jau juntama ir mūsų šalies mokyklose. Per daug turime ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistų, tačiau anglų kalbos, informatikos, fizikos, matematikos mokytojų šiemet ne viena mokykla ilgai ieškojo.

Švietimo įstaigas aplenkia ne vien jaunimas, bet ir vyrai. Dauguma - 87 proc. bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų yra moterys.

Universitetą baigęs žmogus mokykloje gali tikėtis nedidelio atlyginimo. „Jis mažai skiriasi nuo jokių mokslų nebaigusio darbininko, pavyzdžiui, valytojos. Jaunas specialistas, neturintis darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos, už 18 savaitinių valandų „popieriuje“ gaus kiek daugiau nei 700 litų mėnesinį atlyginimą“, - sakė L.Juknienė.

Nemažai vos pradėjusių mokyklose dirbti jaunų žmonių greitai pabėga. Jie pamato, kad daugybę darbų jie dirba už dyką. „Valdžia mums skolinga už sąsiuvinių taisymą, klasės vadovo darbą, pasirengimą pamokoms bei kitiems dalykams. Apie 50 proc. darbų atliekame nemokamai. Tad mokytojų troškimas - kad už visus jų padarytus darbus būtų atlyginta“, - tikino pedagogė. Jos nuomone, kol taip nebus, tol pedagogas neturės gero vardo.

„Mes turime daugybę pareigų, tačiau neturime autoriteto“, - taip šiuolaikinėje visuomenėje pedagogo statusą nupasakojo L.Juknienė.