Estijos vyriausybės vadovas Juhanas Partsas taip pat pabrėžė, kad Estija nori palaikyti konstruktyvius santykius su demokratine Rusija. "Mes norime padaryti viską, kad paremtume demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Rusijoje. Bet mes - ne rusai, rusai tai turi padaryti patys", - sakė jis.
Lietuvos ministras pirmininkas A.Brazauskas savo ruožtu sakė, kad šis klausimas Lietuvoje šiuo metu nesvarstomas, bet iki šiol, o ir dabar Lietuvos ir Rusijos santykiai buvo ir yra normalūs, ir ypatingų problemų nebuvo iškilę. Premjeras priminė, kad būtent Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių 1997 metais pasirašė sienos sutartį su Rusija.
Rugsėjo 28 dieną maždaug 100 pasaulio politikų pasirašė atvirą laišką Europos Sąjungos ir NATO šalių vyriausybių vadovams, kuriame reiškia nerimą dėl demokratijos likimo Rusijoje.
Tarp pasirašiusiųjų - ir 1990-1992 metais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos parlamentui vadovavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, ir Latvijos europarlamentaras, buvęs gynybos ministras Girtas Valdis Kristovskis, ir Estijos ekspremjeras Martas Laaras bei deputatas Europarlamente Tomas Hendrikas Ilves.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai reiškia solidarumą ir kovoje su terorizmu, žada tęsti taikos įtvirtinimo misiją Afganistane ir Irake bei reiškia susirūpinimą dėl demokratijos padėties kaimyninėje Baltarusijoje.
Pirmadienį Rygoje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos posėdyje, kurio metu susitiko premjerų taryba - Latvijos, Estijos ir Lietuvos premjerai Indulis Emsis, Juhanas Partsas bei Algirdas Brazauskas, priimtas bendras komunikatas.
Kaip pranešė Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnyba, komunikate premjerai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kovoti su terorizmu.
"Baltijos valstybės yra tvirtai pasiryžusios dalyvauti tarptautinėse misijose ir operacijose, kurios yra reikšminga kovos su tarptautiniu terorizmu dalis", - rašoma komunikate.
Todėl sprendimai tęsti pajėgų dislokavimą Irake yra tolesnė paramos šiai politikai tąsa.
Komunikate konstatuojama, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos karinis personalas tęs savo misiją Afganistane, nes ten yra plėtojama NATO, kurios nare Baltijos šalys tapo šių metų kovo pabaigoje, Tarptautinės paramos saugumui pajėgų (ISAF) operacija.
Taip pat premjerai pareiškė nerimaują, ar vykdomos būtinos išankstinės laisvų ir sąžiningų parlamento rinkimų Baltarusijoje sąlygos. Be to, spalio viduryje Baltarusijoje vyks prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimu rengiamas referendumas dėl jo paties valdžios įgaliojimų pratęsimo trečiai kadencijai.
Kartu Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai dar kartą patvirtino, jog remia pilietinės visuomenės ir demokratinių jėgų Baltarusijoje plėtrą.
Komunikate premjerai pareiškė remią NATO oro erdvės stebėjimo operaciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Be to, buvo nuspręsta įgalioti gynybos ministrus parengti detalų trišalį planą, skirtą imtis Priimančios šalies paramos funkcijų iki 2006 metų pabaigos.
Komunikate užsiminta ir apie Europos Sąjungos Konstitucinę sutartį. Trijų Baltijos šalių premjerai viliasi, kad visos Bendrijai priklausančios 25 šalys sėkmingai ratifikuos Konstitucinę sutartį.
BMT uždavinys yra užtikrinti tolygų Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybių bendradarbiavimą. 1994 metai įkurtai institucijai vadovauja Baltijos valstybių premjerai. Šiais metais BMT pirmininkauja Latvija.
