2000 metais praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymą dėl pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalos atlyginimo. Įgyvendindama šį įstatymą, Lietuvos Vyriausybės sudaryta speciali tarpžinybinė komisija sovietinės okupacijos padarytą Lietuvąi žalą įvertino 80 milijardų litų. Lietuvos diplomatai pateikė Maskvai reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau Rusijos diplomatai jį atmetė. Sovietų Sąjunga buvo okupavusi Lietuvą 1940-41 ir 1944-1990 metais.
Anot prezidento, derėtų pateikti reikalavimus kompensuoti "už sužlugdytus gyvenimus, sužlugdytą valstybę ir patirtus materialinius nuostolius".
Savo ruožtu Estijos prezidentas sakė, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Estija buvo pasiekusi Suomijos gyvenimo lygį, o šiuo metu daugelyje sričių labai nuo jos atsilieka, todėl, jei šalis nebūtų buvusi okupuota, gyvenimas Estijoje būtų toks kaip Suomijoje.
Praėjusią savaitę Rusijos audito rūmai paskelbė, jog tarp Rusijos ir Baltijos šalių nėra išspręsti klausimai susijęs su šiose šalyse paliktu Sovietų Sąjungos turtu, taip pat Rusijos prisiimtos Sovietų Sąjungos užsienio skolos apmokėjimu.
Rusijos auditorių nuomone, trims Baltijos šalims tenka daugiau kaip 3 mlrd. JAV dolerių buvusios Sovietų Sąjungos užsienio skolos.
"Manau, kad neteisinga iš Rusijos pusės Estijai teikti tokius reikalavimus. Aš pasakyčiau, kad tai yra tiesiog politinė propaganda", - sakė A.Ruutelis. Estijos prezidentas A.Ruttelis trijų dienų valstybinį vizitą Lietuvoje pradėjo pirmadienį vidurdienį.
Dvišaliame susitikime Lietuvos ir Estijos prezidentai aptarė regioninį bendradarbiavimą, santykius su Rytų kaimynais, o V.Adamkus pakvietė dar kartą atvykti A.Ruutelį į Lietuvą ir dalyvauti trijų Baltijos prezidentų susitikime, kuris planuojamas šių metų pabaigoje, o jeigu, Lietuvos vadovo teigimu, tam sąlygos nesusidarys, kitų metų pradžioje.
V.Adamkus žurnalistams taip pat pareiškė, kad įstojusios į Europos Sąjungą ir NATO Lietuva ir Estija prisiėmė atsakomybę platesnėje skalėje - regioniniame bendradarbiavime, praplečiant jį iki Skandinavijos valstybių bei Lenkijos ir Ukrainos.
"Mes prisiimame "pridėtinę" pareigą pagelbėti ir palaikyti Ukrainos pastangas įsijungti į Europos Bendriją", - sakė V.Adamkus.
Estijos prezidentas savo ruožtu teigė, kad Baltijos valstybės turėtų dėti pastangas infrastruktūros Baltijos regione gerinimui, bei bendradarbiauti saugant Baltijos jūrą nuo užterštumo
Spaudos konferencijoje V.Adamkus sulaukė Estijos žurnalistų klausimo apie Lietuvos politinę situaciją po Seimo rinkimų ir buvo paprašytas pateikti savo nuomonę apie nušalintojo prezidento Rolando Pakso naudojimąsi prezidento titulu.
"Atsakysiu į lengviausią klausimą dėl buvusio valstybės prezidento naudojimosi prezidento titulu. Pasaulio praktikoje yra priimta kreiptis ir prezidento titulas lieka iki gyvos galvos. Nemanau, kad mes iš to darytume kitas išvadas", - sakė V.Adamkus.
V.Adamkus taip pat nesiryžo iš anksto pasisakyti, į kurią pusę pakryps Lietuvos politinis gyvenimas.
"Palauksim Lietuvos žmonių sprendimo. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad nemanau, kad Lietuvos užsienio politika, Lietuvos bendroji politika nukryptų skirtingon pusėn negu mes ją dabar turime", - sakė V.Adamkus.
Vėliau pirmadienį A.Ruutelis padėjo gėlių Antakalnio kapinėse, pietavo su Seimo pirmininko pavaduotoju Česlovu Juršėnu, susitiko su Vilniaus Universiteto rektoriumi Benediktu Juodka, universitete atidarė Estų auditoriją, o vakare Prezidentūroje Estijos vadovo vizito garbei bus surengtas priėmimas.
A.Ruutelis yra pirmasis užsienio šalies prezidentas, atvykęs į Lietuvą su valstybiniu vizitu po daugiau nei vienerių metų pertraukos. Pastarąjį kartą su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Mongolijos prezidentas. Jo viešnagė vyko pernai birželį, kai prezidento pareigas ėjo Rolandas Paksas, šių metų balandį už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus per apkaltą nušalintas nuo prezidento posto.
