Remontais problemų neišspręsi
Šiuo metu Lietuvoje yra 14 įvairaus režimo ir paskirties įkalinimo įstaigų, o jose bausmę atlieka beveik 7,9 tūkst. nuteistųjų. Pasak R.Kūgio, nors dabartinis nuteistųjų skaičius nebegali lygintis su prieš kelerius metus pasiektu 16 tūkst. kalinių rekordu, tačiau vis viena valstybė šiandien dar nėra pajėgi visiems įkalintiesiems suteikti tokias sąlygas, kokias pageidauja matyti įkalinimo įstaigas inspektuojančios Europos Sąjungos institucijos.
Lietuvos pataisos namai, izoliatoriai ir vienintelis Lukiškių kalėjimas po truputėlį remontuojami, tačiau tai nepadeda išspręsti kai kurių įkalinimo įstaigų perpildymo nuteistaisiais problemos.
R.Kūgio teigimu, padėtis žymiai pagerėtų, jei pavyktų pastatyti dar vieną maždaug tūkstančio vietų įkalinimo įstaigą, tačiau su dabartinėmis finansinėmis Kalėjimų departamento išgalėmis toks projektas atrodo visiškai nerealus.
“Įsteigti naują įkalinimo įstaigą, atitinkančią Europos standartus, kainuoja nuo 50 iki 100 milijono litų. Tačiau nerealu, kad mūsų institucijos biudžetas per metus padidėtų tokiomis sumomis. Net kai gauni du ar tris papildomus milijonus, tai jau irgi būna šventė”, - tvirtina R.Kūgis.
Sulaukė nemažai pastabų
Štai tokioje situacijoje, pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, privataus kalėjimo idėja atrodo itin patraukli. Ši idėja Lietuvoje nėra visiškai nauja ir originali - prieš metus jau buvo teoriškai svarstoma galimybė privačią įkalinimo įstaigą įkurti Plungėje, apie tai diskutuota su verslininkais, tačiau vietos valdininkai tokiems planams smarkiai pasipriešino, ir diskusijos užgeso.
“Ta idėja man kilo iš karto, kai tik atėjau dirbti į šitą sistemą, kadangi tuomet, prieš pusantrų metų, mes sulaukėme nemažai pastabų dėl nuteistųjų laikymo sąlygų ir žmogaus teisių užtikrinimo įkalinimo įstaigose”, - “Kauno dienai” sakė R.Kūgis.
Didžiojoje Britanijoje, kurios pavyzdžiu remiasi R.Kūgis, valstybinio ir privataus sektoriaus partnerystės pradžia įkalinimo įstaigų sistemoje laikomi 1993 metai. Patys britai rėmėsi JAV, kuriose privatūs kalėjimai veikia gerokai seniau, patirtimi.
Viena priežasčių, dėl kurios britai ryžosi partnerystei su privačiu verslu, aktuali ir Lietuvai - Didžiojoje Britanijoje tuomet buvo apstu labai senų, įvairius Didžiosios Britanijos monarchijos laikotarpius menančių kalėjimų pastatų, nebeatitinkančių dabarties reikalavimų. Tiesa, tuomet privataus verslo subjektams Didžiojoje Britanijoje buvo perduoti valdyti jau pačios valstybės pastatyti du kalėjimai.
Lietuviams trūktų patirties
R.Kūgis svarsto, kad tinkamiausia vieta naujam kalėjimui galėtų būti Panevėžyje. Kalėjimų departamentas šiame mieste jau turi savo sklypą, kuriame kažkada buvo planuota statyti įkalinimo įstaigą. Kalėjimų departamento direktoriaus nuomone, projekto įgyvendinimui labiau tiktų kuri nors užsienio bendrovė.
“Manau, kad tuo turėtų užsiimti tarptautinio lygio bendrovė arba konsorciumas su ja. Lietuviai vieni tokio projekto neįgyvendins. Ne dėl to, kad jiems trūktų lėšų - pinigų Lietuvos verslininkai tam gali surasti, - o todėl, kad nė vienas jų neturi patirties tokiame specifiniame versle”, - teigia R.Kūgis.
Tačiau, pasak direktoriaus, užsieniečiai be lietuvių irgi vargu ar išsiverstų.
Kaip ir užsienyje privatus kalėjimas neapsieitų be tam tikro Kalėjimų departamento kontrolieriaus. Valstybė, perleisdama kalinių priežiūrą į privačias rankas, niekam negali deleguoti baudimo funkcijos. Tarkime, jei nuteistieji prasižengs - susimuš, vartos narkotikus ar kitaip pažeis įstatymus ir taisykles, - nuobaudą už tai jam galės skirti tik specialius įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas. Taip pat tik valstybės pareigūnas gali nuteistuosius skatinti, perkelti į lengvesnio režimo grupę arba teikti teismui siūlymą juos atleisti nuo likusios bausmės dalies.
Britai tvirtina, kad atiduodama įkalinimo įstaigą į privačias rankas, valstybė sutaupo apie 18-20 proc. lėšų, kurios būtų skiriamos tokios įstaigos išlaikymui, kalinių priežiūrai, maitinimui ir kitoms išlaidoms.
Privatus verslas jau yra įkėlęs vieną koją į įkalinimo įstaigų sistemą. Štai Šiaulių tardymo izoliatoriaus įnamiams maistą pagal sutartį tiekia privati bendrovė. Anksčiau suimtuosius maitindavo vietinėje virtuvėje paruoštu maistu, kuri gamindavo apie 15 asmenų. Atsisakius maisto ruošos darbų, izoliatorius kas mėnesį sutaupo apie 20 tūkst. litų. Šiauliečių pavyzdžiu pasekė ir neseniai įkurtas Kauno tardymo izoliatorius.
