Į liūto dalį pretenduoja šešios partijos
Visuomenės nuomonių apklausų duomenimis, dėl liūto dalies mandatų naujajame Seime turėtų kovoti šešios politinės jėgos. Tai Darbo partija (DP), Socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) suformuota Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija “Už darbą Lietuvai” (LSDP/NS), Tėvynės sąjunga (TS), Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS), liberaldemokratiška Rolando Pakso koalicija (RPK) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).
Dabartinės valdančiosios koalicijos LSDP/NS rinkimų programoje nėra rėkiančių pasiūlymų dėl valstybės valdymo pertvarkymo.
Koalicija siūlo rinkėjams, kad kitos Seimo kadencijos metu būtų tik tobulinama ir skaidrinama dabartinė valdžios sistema: “Pagrindiniai mūsų tikslai - sukurti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, padidinti valstybės tarnautojų atsakomybę, užkirsti kelią biurokratizmui, padidinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą”.
LSDP/NS žada vengti dažno teisės aktų keitimo. “Kad asmenys labiau pasitikėtų valstybės institucijomis, bus taikomos paprastos sprendimų priėmimo procedūros, jos bus lanksčios, skaidrios ir viešos, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turėtų realią galimybę sužinoti, kokiais argumentais grindžiamas vieno ar kito sprendimo priėmimas”, - rašoma programoje.
Koalicija sieks, kad žmonėms būtų atlyginta žala, atsiradusi dėl neteisėtų vadžios institucijų sprendimų. Numatoma sukurti vieningą šalies gelbėjimo tarnybą, galinčią atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus.
LSDP/NS taip pat žada plėtoti savivaldybių funkcijas, kartu didinant ir jų veiklos bei finansinį savarankiškumą.
Keistų Seimo rinkimų sistemą
Rinkimų favorite laikomos DP programoje įrašytas pirmasis politinis punktas - “pakeisti Seimo rinkimų sistemą, visus Seimo narius rinkti vienmandatėse apygardose, tiesiogiai rinkti merus ir seniūnus, o savivaldybių tarybų narius - pagal mišrią rinkimų sistemą”. Pernai Seimo nario, dabartinio DP lyderio Viktoro Uspaskicho iniciatyva buvo renkami parašai referendumui Seimo rinkimų sistemai pakeisti, tačiau šios iniciatyvos įgyvendinti nepavyko.
“Parengti Seimo nario atšaukimo įstatymą”, - įrašyta DP programoje. Ši idėja irgi buvo keliama pernai, kai buvo renkami parašai referendumui. Tačiau Konstitucinis Teismas net keliuose savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad parlamentaro atšaukimo institutas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintu laisvu Seimo nario mandato statusu.
DP pasisako už savarankiškos seniūnų institucijos įsteigimą, už papildomų funkcijų perdavimą savivaldybėms žemės ūkio ir žemėtvarkos, statybų priežiūros, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos ir kitais klausimais.
“Pakeisti Referendumo įstatymą - supaprastinti parašų rinkimo procedūrą, sumažinti jų skaičių nuo 300 000 iki 200 000”, - rašoma šios partijos programoje.
Konservatoriai didelių reformų nežada
TS savo programoje konstatuoja, kad Lietuvoje “didėja nepasitikėjimas valstybe, politikais, partijomis, tarpsta populizmas, nes valstybė nesugeba užtikrinti teisingumo ir tvarkos”. Konservatoriai deklaruoja būtinybę atkurti teisingumą, nes tai garantuotų visuomenės pasitikėjimą valstybe. Tačiau siekdama šio tikslo TS nemato reikalo keisti ar koreguoti Konstituciją, kuri pavadinta demokratinių ir liberaliųjų žmogaus teisių bei vertybių atspindžiu.
Vidaus politikoje ypatingą dėmesį konservatoriai skirtų kovai su korupcija. “Politinėms partijoms skirti papildomą finansavimą iš valstybės biudžeto, kad vidutiniškai 40 procentų jų metinių išlaidų būtų padengiama valstybės lėšomis, uždrausti politinę reklamą televizijoje ir radijuje, tačiau iš valstybės biudžeto skirti pakankamai lėšų, kad negautos pajamos būtų televizijoms ir radijams kompensuojamos, griežtai kontroliuoti, kad nebūtų naudojama paslėpta politinė reklama”, - nurodoma programoje.
TS ketina valstybės valdyme diegti strateginio valdymo principus, likviduoti biurokratizmą, radikaliai mažinti korupciją.
Savivaldoje konservatoriai žada vietinėms taryboms perduoti visas dabartines apskričių funkcijas, išskyrus tas, kurios tiesiogiai siejasi su regionine plėtra, įgyvendinti visuotinius kaimo seniūnų rinkimus, konstituciniu įstatymu įtvirtinti, kad savivaldai tenka sutarta (tarp 35-40 proc.) nacionalinio biudžeto dalis ir Savivaldybių asociacijai suteikiama teisė šį biudžetą savarankiškai skirstyti.
Nuolatinė kovotoja su grėsmėmis iš Rytų TS pasisako už tai, kad būtų nedelsiant sukurta ir pradėta įgyvendinti Nacionalinė Lietuvos politinės sistemos apsaugos nuo Rusijos įtakų strategija.
Užsienio politikoje taip pat pabrėžiama būtinybė, kad Lietuvos ilgalaikis siekis būtų artimiausių kaimynių - Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos tapimas ES ir NATO narėmis.
Pertvarkytų kariuomenę
LiCS programinėse nuostatose politiniams siūlymams skiriama minimaliai vietos. Šiek tiek kalbama apie teisėkūrą, tai yra įstatymų bei kitų teisės aktų rengimą, jų priėmimą ir įgyvendinimą. “Bus užtikrintas teisėkūros viešumas, jau ankstyvosiose projektų rengimo stadijose bus įtraukiama visuomenė bei suinteresuotosios grupės”, - rašoma programoje.
LiCS žada nustatyti kiekvieno priimamo naujo teisės akto poveikį: “Pasitelkus nepriklausomus ekspertus ir visuomenę, bus daromos ekspertizės. Nuolatos bus vertinamas priimtų teisės aktų poveikis ir pagal tai tikslinama politika”.
Užsienio politikai LiCS programoje irgi skiriamas tam tikras dėmesys. “Telksime Lietuvos politines jėgas, kad būtų pasiektas platus sutarimas dėl Lietuvos ilgalaikių nacionalinių interesų įvardijimo ir įgyvendinimo Europos Sąjungoje”, - žadama joje.
Liberalcentristai siektų pertvarkyti Lietuvos kariuomenę, bet tik taip, kad ji netaptų našta kitoms NATO valstybėms.
“Sieksime plataus politinių jėgų sutarimo, kad būtų pereita nuo privalomąja tarnyba grindžiamos prie savanoriškos profesinės kariuomenės. Privalomosios karinės tarnybos laiką sutrumpinsime iki 9 mėnesių”, - rašoma LiCS programoje.
Rengtų referendumą dėl ES Konstitucijos
VNDPS programos politinių pažadų skirsnyje didžiausias dėmesys skiriamas vietinės valdžios stiprinimui. “Siūlysime įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus”, - įrašyta programoje. Ši idėja sklando jau seniai, tačiau niekaip nerandama sutarimo, kokie turėtų būti tiesiogiai išrinkto mero santykiai su savivaldybės taryba.
“Mažinsime valdymo centralizmą ir biurokratiškumą, apskritis pertvarkysime į regionų plėtros centrus, dabartines apskričių ūkines funkcijas perduodant savivaldybėms. Siūlysime didesnes teises suteikti seniūnijoms, sieksime įtvirtinti bendruomenės teisę pasirinkti seniūną”, - nurodo VNDPS. Be kita ko, ši partija siūlo laipsniškai pereiti prie elektroninio balsavimo Seimo bei kituose tiesioginiuose rinkimuose.
Užsienio politikos srityje VNDPS kelia “mažoms valstybės palankios Europos Sąjungos ir jos paramos politikos” įgyvendinimo svarbą. Ši partija vienintelė iš visų politinių jėgų į savo programą įrašė siekį, kad ES Konstitucija, kurios pasirašymo ceremonija įvyks spalio 29 dieną Romoje, Lietuvoje būtų ratifikuota visuotiniu referendumu.
Nustatytų apkaltos apeliacijos tvarką
Rolando Pakso koalicijos programoje apstu politinių siūlymų, susijusių su valstybės valdymo reformomis. Be kita ko, siūloma atnaujinti Konstituciją, “racionaliai mažinti sprendimų priėmimo pakopų skaičių ir griežtai apibrėžti asmeninę valstybės pareigūnų, tarp jų ir aukščiausiųjų - Prezidento, Seimo ir Vyriausybės vadovų, ministrų, taip pat merų ir kitų pareigūnų atsakomybę už priimtus sprendimus”, “įpareigoti valstybės tarnyboje dirbančius asmenis atskirti viešuosius ir privačius interesus, asmens karjerą grįsti tarnybos nuopelnais, o ne protekciniais ar giminystės ryšiais”.
RPK siūlytų įvesti tokią valstybės pareigūnų apmokėjimo sistemą, kurioje skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio atlyginimo neviršytų 7 kartų.
Koalicija taip pat pasisako už partinių kandidatų sąrašų atsisakymą Seimo ir savivaldos rinkimuose, įvedant rinkimus tik vienmandatėse apygardose. Taip pat siūloma pereiti prie dviejų rūmų parlamento. Įstatymų leidėjų siūloma sumažinti nuo 141 iki 131.
RPK kelia klausimą ir dėl apkaltos instituto. “Numatyti apkaltos aukščiausiems valstybės pareigūnams apeliacijos tvarką”, - rašoma šios politinės jėgos programoje. R.Paksas buvo pašalintas iš Prezidento pareigų apkaltos proceso tvarka. Paskui Konstitucinis Teismas uždraudė jam visą gyvenimą siekti pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti valstybei.
RPK šiuo metu renka parašus referendumui dėl pensijų padidinimo ir dėl to, kad referendumams inicijuoti pakaktų 100 tūkstančių piliečių parašų. Dabar pagal Konstituciją reikia 300 tūkst. piliečių iniciatyvos. Apie šios kartelės sumažinimą kalbama ir RPK programoje rinkimams į Seimą.
Koalicija pasisako už “aktyvų Prezidento vaidmenį šalies gyvenime”, iš esmės siūlydama padidinti jo galias Seimo ir Vyriausybės įgaliojimų sąskaita.
Be kita ko, RPK siūlo “konstituciškai įtvirtinti Prezidento teisę, prieš pasirašant Seimo priimtus teisės aktus, tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą kilus abejonėms dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai”. Siūloma įteisinti ir piliečių teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Radikalūs siūlymai negyvybingi
Politologas, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius pastebi, kad tos partijos, kurios dabar yra valdžioje arba joje jau buvo gana ilgą laiką, nesiūlo nieko radikalaus konstitucinių reformų srityje. Tuo tarpu politikos naujokės “pilnos entuziazmo” keisti nusistovėjusią politinę sistemą, “lyg tai turėtų lemiamos įtakos valstybės ir jos žmonių gerbūviui”.
Jis priminė, kad NS prieš ketverius metus rinkimų kampanijos metu irgi siūlė gana radikalią konstitucinę reformą - sumažinti Seimo narių skaičių, įsteigti dviejų rūmų parlamentą. Tačiau tie pasiūlymai taip ir liko popieriuje, nors socialliberalai visus ketverius metus buvo valdžioje.
“Dabar NS, einanti į rinkimus kartu su socialdemokratais, nieko panašaus nebesiūlo. Užtat tai perėmė partijos, nebuvusios valdžioje”, - sakė politologas.
A.Krupavičius prognozuoja, kad nė vienas iš radikalių pasiūlymų keisti konstitucinę sanklodą nebus įgyvendintas, netgi jeigu viena iš juos teikiančių partijų patektų į valdžią: “Konstitucija per 12 metų įrodė savo gyvybingumą, lankstumą. Vargu ar reikia šiandien radikaliai peržiūrėti dabartinę, nusistovėjusią ir pakankamai efektyvią konstitucinę sistemą. Todėl veikiausiai tie siūlymai bus tiesiog užmiršti vos išrinkus naują Seimą”.
Politologas atkreipia dėmesį, kad tarp LSDP/NS pasiūlymų yra ir tokių, kurie turėjo būti įgyvendinti per šios koalicijos trejus valdymo metus. “Viešojo administravimo sistemos reformos ir kova su korupcija galėjo būti spartesnės, efektyvesnės. Kita vertus, kai kas padaryta ir daroma, todėl iš dalies tuos pasiūlymus galima vertinti kaip pradėtų darbų tęsinį”, - konstatavo jis.
A.Krupavičius konstatuoja, kad pažvelgus į partijų programas nematyti kokių nors ypatingai naujų politinių siūlymų. Dauguma jų jau ne kartą kelti ir “keliauja nuo rinkimų iki rinkimų”.
“Šįkart nauja tik tai, kad siūloma seniūnus rinkti tiesiogiai bendruomenėse. Už tai pasisako beveik visos politinės partijos, todėl tikėtina, kad šis pasiūlymas bus priimtas ir įgyvendintas”, - sakė A.Krupavičius.
Pastebėjo prieštaravimų
Kitas politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Egidijus Barcevičius nurodo, kad daugelis partijų dažnai suformulavusios kokį nors pažadą, neįvardija, kaip jį ketina įgyvendinti.
LSDP/NS programoje E.Barcevičius pasigedo konkretumo, kaip ketinama įgyvendinti pažadą “užtikrinti, kad būtų atlyginta asmenims žala, atsiradusi dėl neteisėtų valdžios institucijų sprendimų”. “Tai populiaru, tačiau klausimas, kokį mechanizmą numatoma pasitelkti? Ir kodėl nekalbama apie egzistuojančius mechanizmus - Seimo kontrolieriaus instituciją, teismų praktiką?”, - retoriškai klausė jis.
Politologas suabejojo DP pasiūlymų nauda ir galimomis teigiamomis pasekmėmis. “Seimo rinkimų sistemos keitimo pliusai ir minusai jau buvo daug kartų aptariami, galimi sprendimo privalumai vargu ar atsvertų sprendimo trūkumus”, - konstatuoja jis. E.Barcevičius skeptiškai žvelgia ir į DP bei RPK siūlymus supaprastinti referendumo procedūras. “Ligšiolinė patirtis rodo, kad referendumo galimybe linkstama manipuliuoti siūlant populiarius, bet ekonomiškai nepagrįstus sprendimus”, - kalbėjo jis.
Politologas keistu pavadino TS siūlymą “konstituciniu įstatymu įtvirtinti, kad savivaldai tenka sutarta (tarp 35-40 proc.) nacionalinio biudžeto dalis ir Savivaldybių asociacijai suteikiama teisė šį biudžetą savarankiškai skirstyti”. Pasak E.Barcevičiaus, tokį siūlymą gali suformuluoti tik partija, kuri nesitiki tapti valdančiąja artimiausios kadencijos metu.
Tarp įvairių RPK siūlymų politologas pastebėjo vidinių prieštaravimų. “Nelabai aišku, kodėl dveji parlamento rūmai turėtų užtikrinti “geresnę įstatymų leidybos, jų suderinamumo ir priežiūros kokybę”. Tuo tarpu valdymo aparato išlaidas tai gerokai išpūstų. Šis pasiūlymas taip pat prieštarauja minčiai “racionaliai mažinti sprendimų priėmimo pakopų skaičių”, - atkreipė dėmesį jis.
Abu politologai atkreipė rinkėjų dėmesį, kad greičiausiai nė viena politinė programa nebus visiškai įgyvendinta, nes naujoji valdančioji dauguma bus koalicinė, todėl programines nuostatas teks derinti, kai kurių iš jų visiškai atsisakant. Greičiausiai tai bus radikaliausi siūlymai.
