Teismui priteisus mokėti alimentus vaikams išlaikyti, užsienyje įsikūrusiam buvusiam sutuoktiniui toks sprendimas gali būti nė motais. Nustačius, kad asmuo negyvena Lietuvoje, jums bus bejėgiai padėti ir antstoliai, nes jie veikia tik Lietuvos teritorijoje.
Jei žinoma, kurioje užsienio šalyje gyvena alimentų nemokantis tėvas ir jis ten dirba legaliai, tuomet įsiskolinimą už vaikų išlaikymą galima bandyti išieškoti tarptautinių teisinių procedūrų keliu. Tiesa, tuomet teks pradėti teisinius procesus toje šalyje, kurioje įsikūręs skolininkas, ir plačiai atverti piniginę teisininkų paslaugoms apmokėti.
Teks apsiginkluoti kantrybe
Tačiau pasitaiko atvejų, kai lietuvės motinos kreipiasi į užsienio advokatus ir antstolius, kurių pagalba išieškomi alimentai iš užsienyje skolininko gaunamų pajamų ar įsigyto turto.
Kaip DELFI pasakojo iš Ispanijoje įsikūrusio buvusio sutuoktinio alimentus bandanti išieškoti Daiva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pats.), šis procesas pirmiausia reikalauja apsiginkluoti kantrybe.
„Alimentų išieškojimas vyksta jau ketvirtus metus, tačiau aš neprarandu vilties, kad man pavyks. Jeigu žinai, kurioje šalyje gyvena alimentų nemokantis vaiko tėvas – mano atveju Ispanijoje, legaliai dirba ir dar turi turto, tuomet yra paprasčiau. Viskas vyksta per advokatą, kuris bendrauja su tos šalies advokatu. Man labai pasisekė, kad tuo užsiima teisininkai, nes kitaip negali priversti mokėti alimentų, tai priklauso nuo žmogaus geranoriškumo“, – kalbėjo Daiva ir ragino kitas moteris nenuleisti rankų.
Areštavo skolininko namą
Pasak Daivai atstovaujančio advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos, priverstinis išieškojimas iš emigravusių asmenų yra labai sudėtingas ir brangus, todėl emigravę skolininkai yra beveik ramūs, kad nebus išieškoma iš jų užsienyje gaunamų pajamų ar įsigyto turto.
„Kadangi išlaikymas vaikui priteisiamas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teisme, pirmiausia buvo kreiptasi į vieną Lietuvos teismų. Ir nors 2006 metais išlaikymas buvo priteistas, tačiau išieškoti nepavyko nei cento, nes vaiko tėvas Lietuvoje neturėjo jokio turto ir todėl Lietuvos antstoliai buvo bejėgiai. Tačiau mums pavyko sužinoti, jog skolininkas gyvena Ispanijoje“, – bylos eigą pasakojo advokatas G. Žlioba.
Tuomet advokatas kreipėsi pagalbos į Ispanijoje veikiančią advokatų kontorą. Kai buvo pasirašyta teisinės pagalbos sutartis ir apmokėta Ispanijos advokatų kontorai, viename Ispanijos teismų buvo užvesta byla, kurioje Lietuvos teismo sprendimą buvo leista priverstinai vykdyti Ispanijoje.
„Procesas truko apie metus laiko, kol pagaliau buvo areštuotas alimentų nemokančio skolininko Ispanijoje įsigytas namas“, – teigė advokatas.
Neketina nuleisti rankų
Pinigų suma, kuri susidarė tėvui nemokant alimentų atitinkamą laikotarpį, įskaitant tai, kas buvo sumokėta Ispanijos advokatams, į lietuvės sąskaitą buvo pervesta tik prieš metus.
Tačiau, pasak advokato G. Žliobos, dar negalima džiaugtis galutine pergale.
„Kadangi skolininkas toliau kas mėnesį nebemoka alimentų vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės priteistų mokėti sumų ir vėl kaupiasi skola, gali tekti teikti naujus pavedimus veikti Ispanijos advokatams. Tai, suprantama, kainuoja. Tačiau nieko nedaryti šiuo atveju paprasčiausiai būtų neteisinga“, – kalbėjo advokatas.
Alimentus sumoka giminaičiai
Daugiausia galimybių užsienyje pričiupti alimentų nemokantį tėvą yra tuomet, kai žinoma, kur jis gyvena.
Kai gyvenamoji vieta nežinoma, padėti atgauti priklausančius alimentus gali turto areštas. Jeigu emigravęs vaikų tėvas turi turto Lietuvoje, pastarojo areštavimas gali priversti sumokėti skolas. Tiesa, Lietuvos antstoliai pastebi, kad tokiu atveju už šiuos asmenis alimentus dažnai sumoka Lietuvoje likę giminaičiai, dažniausiai tėvai, nes būtent jie pateikia antstoliams mokėjimo kvitus. Mokama tiek iš giminaičių, tiek iš pačių skolininkų pinigų.
Jeigu emigravęs vaikų tėvas neturi turto Lietuvoje ir nežinoma ji gyvenamoji vieta užsienyje, tuomet, pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, liūdni popieriai ir belieka tikėtis, kad po kelių metų alimentų nemokantis vaikų tėvas sugrįš į Lietuvą ir bus įmanoma gauti išlaikymą.
Valstybė skolų nenubraukia
Nuo 2008 metų alimentų vaikų išlaikymui nesulaukiančios motinos, iš antstolio gavę pažymą, kad vaikas negauna viso ar dalies jam priklausančio išlaikymo, gali kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Pastarasis valstybės lėšomis moka išmokas vaikų išlaikymui.
Valstybės finansuojamo fondo išmokėtos sumos iš skolininko bus išieškomos su 5 procentais metinių palūkanų, be to, skolos valstybei bus išieškomos visą skolininkų gyvenimą, todėl prievolės bus itin sunku išvengti.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad, nepaisant to, kokio dydžio alimentai buvo priteisti teismo, mėnesinės išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo negali viršyti 1,5 minimalaus gyvenimo lygio.
Palyginimui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, minimalaus darbo užmokesčio dydis yra laikytinas orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymui reikalingą minimalią mėnesinę pinigų sumą. Todėl jei tėvų materialinė padėtis nėra itin sunki, iš buvusio sutuoktinio vidutinė priteistina suma yra lygi pusei minimalaus darbo užmokesčio dydžio.
Skolos siekia 10 – 25 tūkst. litų ir daugiau
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. antstolių kontorose buvo vykdoma daugiau kaip 63 tūkst. išlaikymo išieškojimo (alimentinių) bylų, kuriose alimentai gali būti priteisti maždaug 100 tūkst. vaikų.
Nemaža dalis alimentų nemokančių tėvų savo vaikams yra įsiskolinę po 10 tūkst. litų ir daugiau, o didžiųjų įsiskolinimų sumos siekia 20 – 25 tūkst. litų ir daugiau.
Kiek lietuvių vykdo alimentų išieškojimą užsienyje – neaišku, nes atskira statistika apie emigravusius skolininkus iki šiol nėra vedama.
