Lietuvos Švietimo ministerijos sprendimas palengvintai vertinti tautinių mažumų abiturientus per egzaminą pareinamuoju laikotarpiu ir kursai mokytojams, kuriems dabar jau tenka mokyti lietuviškai, lenkams įspūdžio nepadarė.
„Tiesiog ta siūloma formulė mūsų netenkina, nes siūloma diferencijuoti vertinimą, o vienuoliktokai, kurie mokėsi pagal skirtingas programas, turi per mažai laiko, kad galėtų tinkamai pasiruošti laikyti šį egzaminą. Taigi tinkamiausia būtų atidėti įstatymo nuostatų įsigaliojimą“, – Lenkijos švietimo viceministras Miroslawas Sielatyckis.
Paklaustas, kiek atidėti, Lenkijos švietimo viceministras atsako, kad tai Lietuvos valdžia turi derinti su Lietuvos lenkais, kurių atstovai yra ne kartą pareiškę, kad jų reikalavimas ne atidėti įstatymą, o grąžinti senąją tvarką.
Kad tikslas – keisti naująjį įstatymą, neslepia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sekretorė Renata Cytacka. Ji į darbo grupės susitikimą įsiprašė kaip moksleivių iš tautinių mažumų tėvų atstovė.
„Prašom viceministro bet kokio pasiūlymo – yra galimybė, pavyzdžiui, sušaldyti įstatymo vykdymą arba paruošti kažkokią bendrą pataisą. Mes iki šiol nesulaukiame atsakymo, kaip bus“, – nerimavo Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos narė, tėvų atstovė R. Cytacka.
„Aš manau, kad kompromisas tikrai yra įmanomas. Žinoma, tam reikia laiko, tam reikia daug kalbėjimosi, bet tikrai tai bus pasiekta“, – Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
„Mes sutarėme, kad abi šalys įsteigs specialias darbo grupes, kuriose dirbs mažumų atstovai – Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių bei abiejų ministerijų atstovai. Tos grupės ir toliau svarstys rūpimus klausimus
Naujos darbo grupės – vienintelis aiškus rezultatas, kurį sugebėjo įvardyti švietimo viceministrai.
