Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio vyriausiojo gynybos pajėgų vado generolo A.Ramanausko-Vanago ir jo žmonos suėmimo bylos teismui nepavyksta pradėti jau trečią kartą iš eilės.
Rugsėjo 22 dieną į posėdį neatvyko kaltinamojo J.Kuprėnienė bei advokatai, kitame posėdyje spalio 30 dieną negalėjo dalyvauti advokatai. Dabar į posėdį vėl neatvyko J.Kuprėnienė.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti dviem į aštuntą dešimtį įžengusiems Kauno miesto gyventojams: tuometiniai Valstybės saugumo komiteto Kauno miesto tarybos pareigūnei J.Kuprėnienei ir Saugumo komiteto leitenantui Iljai Vorobjovui.
Pasak prokuratūros, kauniečiai kaltinami, kad antrosios okupacijos metais nusikalstamais veiksmais padėjo sovietų represinės struktūros padaliniui - Valstybės saugumo komitetui - parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.
Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas. Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.
Jo žmona B.Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 metų gegužės 8 dienos nuosprendžiu nuteista kriminaline aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Ji įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės grupės - pasipriešinimo sovietų okupacijai narė.
J.Kuprėnienei ir I.Vorobjovui pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo padedant daryti nusikalstamą veiką. Baudžiamasis kodeksas numato, kad genocidas - labai sunkus nusikaltimas žmoniškumui. Už nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šioje byloje nukentėjusiąja yra pripažinta Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Iki 1956 metų partizanų dukra buvo slapstoma Lietuvos žmonių.
