Ataskaitoje pabrėžiama, kad politiniai kaliniai, kalėję Muammaro Gaddafi valdymo metu, jį nuvertus buvo paleisti, tačiau į jų vietas buvo pasodinti nauji. Dauguma jų laikomi įkalinimo centruose, kuriuos kontroliuoja įvairios revoliucinės brigados, ir neturi jokios galimybės stoti prieš teisingumą.
Dauguma kalinių, tarp kurių yra moterų ir vaikų, patiria žiaurų elgesį ir kankinimus. Didelę dalį naujai įkalintų žmonių sudaro buvę M. Gaddafi samdiniai iš Afrikos šalių, kurie persekiojami dėl tamsios odos spalvos.
Ataskaitoje išskiriama situacija Tavergos mieste. Revoliucionieriai šio miesto gyventojus masiškai apkaltino lojalumu buvusiam diktatoriui. Žlugus režimui sukilėliai Tavergos gyventojus suiminėjo tiesiog namuose bei ligoninėse ir sodino juos už grotų – čia jie buvo kankinami ar nužudomi.
