Niekas iš penketuko lemtingąją dieną stipriau nenukentėjo, tačiau Rasa apsinuodijo kone mirtinai. Po nelaimės, iš Rasos mamos sužinojęs apie mergaitės ligą, S.Tyškevičius prisipažino, jog jam gaila draugės. Tuomet vaikinas nesuprato, kad jis, vienintelis pilnametis, turės atsakyti už visiškai nevaikišką žaidimą ir brangiai sumokėti.
Teismas buvo itin griežtas - nuosprendis apstulbino ne tik teisiamąjį, jo artimuosius ir draugus, bet ir nukentėjusiąsias - invalidų vežimėlyje sėdinčią Rasą ir jos mamą Reginą.
"Tikėjausi, kad pasibaigus teismui, paskelbus nuosprendį, Rasa atgaus dvasinę ramybę, - pasakojo LŽ R.Daugintienė. - Dėjau visas pastangas, kad pagelbėčiau dukrai, visus metus ją slaugiau ištisomis paromis be poilsio. Viskas po truputį pradėjo grįžti į normalias vėžes, bet..."
Posūkis
Vieną dieną Reginą pasiekė žinia - jos dukrai invalidei vėl teks liudyti teisme, nes nuteistasis S.Tyškevičius Klaipėdos apygardos teismui įteikė apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo jam skirtos bausmės. Šią savaitę Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, prieš pradėdama nagrinėti S.Tyškevičiaus skundą, nusprendė kviesti liudyti nukentėjusiąsias ir teisiamąjį.
Rasai ir jos motinai ši naujiena buvo it perkūnas iš giedro dangaus. "Prisimenu tą teismą ir verkti norisi - tikras spektaklis, daugiau nieko, - sakė ji. - Klausydamos buvusių dukros draugų, kartu rūkiusių heroiną, kalbų teisme verkėme abi su Rasa. Jie keitė parodymus, melavo, galiausiai visą kaltę suvertė Rasai, neva ji žinojo, kur gauti narkotikų, o vargšas Sergejus tik nuvežė ją..."
Moteris, pasitarusi su paralyžiuota dukra, nusprendė ir toliau tvirtai laikytis bei dar kartą duoti parodymus. Rasa prisiekė savo žodžių nekeisti, jos motina, tikėdama teisingumu, taip pat nemeluos. Jos abi žino, kad buvusių Rasos draugų, kartu vartojusių narkotikus, turtingi tėvai darys viską, kad ištrauktų Sergejų iš kalėjimo...
Šiandien
Po metus trukusio ilgo ir sunkaus gydymo šiandien mergaitė jaučiasi tvirtesnė. Seni draugai nusisuko nelaimės dieną, kai ją, vos ne iki mirties prisirūkusią heroino, parvežė į kiemą. Mergaitė nebepamena, kaip tą naktį parėjo namo.
Tačiau jos motina to niekada nepamirš. Regina pasakojo, jog tąsyk bute šviesos nebuvo - ją Elektros tinklai išjungė dėl skolų. Rasa atrodė keistai, tačiau joks kvapas nuo jos nesklido ir motina pamanė, jog bėdos nėra, todėl pasiuntė dukrą miegoti. Po kelių valandų priėjusi ji pamatė, kad mergaitė be sąmonės, iš burnos jai bėgo putos.
Greitoji pagalba Rasą skubiai nuvežė į ligoninę. Ten ją reanimavo - iš paskutiniųjų gydytojai kovojo už jos gyvybę. Ištikta komos mergaitė išbuvo savaitę. Gydytojai nesuteikė motinai vilties - per didelis apsinuodijimas. Medikai prognozavo apakimą, paralyžių, neneigė, jog trylikametė gali mirti.
Mergaitė išgyveno. Po savaitės atsigavo po komos. Mėnesį buvo gydoma ligoninėje, paskui du mėnesius praleido Palangos vaikų reabilitacijos centre. Intensyvus gydymas, masažas, mankšta - kovodama dėl gyvybės Rasa buvo priversta griebtis už šiaudo. Jos mama ir mažasis broliukas Erikas nuolat buvo šalia.
Palangoje R.Daugintienė sužinojo, kad paralyžiuota dukra vaikščioti nebegalės. Po žiniasklaidos reportažų apie mergaitę žmonės padovanojo invalido vežimėlį, iš kurio ji vargu ar kada išlips savo kojomis. Po kelių mėnesių gydymo Rasos akys praregėjo, tačiau ji vis dar negali skaityti. Šiandien ji iš naujo mokosi rašyti. Dešinioji ranka vis dar paralyžiuota, pieštuko mergaitė nenulaiko, tačiau spausdintas raideles ji keverzoti mėgina kairiąja - sveikąja ranka.
Mama susijaudinusi stebi kiekvieną mergaitės sveikatos gerėjimo požymį. Kol kas džiaugiasi tuo, jog dukra išgyveno. Rasa pati negali apsiversti lovoje, nelaiko šlapimo. Mergaitei nuolat keičiamos sauskelnės, po ligos susitraukus sausgyslėms reikalinga kojų operacija. Šiemet operacijos Regina nesitiki, nes neturi pinigų.
