aA
V.Putinas
V.Putinas
© "Lietuvos žinios"
Ilgai lauktas oficialus Rusijos prašymas padėti išgelbėti Barenco jūroje nuskendusiame povandeniniame atominiame laive "Kursk" įkalintus 118 įgulos narių, užsienio specialistų nuomone, buvo pateiktas per vėlai. Visi ligšioliniai Rusijos mėginimai išgelbėti įgulos narius baigėsi nesėkme dėl prasto Rusijos techninio pasirengimo. Be to, gelbėjimo darbams trukdė blogi orai, mažas matomumas ir didelis "Kursk" pasvirimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ištisas dienas tylėjo apie katastrofą Barenco jūroje, delsė priimti Vakarų pagalbą ir toliau sau atostogavo prie Juodosios jūros, nors visa šalis užgniaužusi kvapą stebėjo kovą dėl jūreivių gyvybių. Rusijos spauda į visa tai reagavo negailestingais komentarais.

Amerikiečių žvalgybos šaltiniai teigia, kad dauguma įgulos narių žuvo praėjusį šeštadienį per kelias valandas po avarijos, nuo to laiko neužfiksuota jokių gyvybės ženklų. Rusijos kariškiai tikina dar trečiadienį girdėję povandeninio laivo įgulos beldimą. Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas vakar pripažino, kad padėtis nuskendusiame laive "beveik katastrofiška". Deguonies atsargos laive arba jau baigėsi, arba jų užteks tik iki šeštadienio.

Specialistai

JAV, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos specialiosios gelbėjimo tarnybos, pasitelkusios naujausią šios srities įrangą, pasirengusios laukė akimirkos, kai bus duotas oficialus leidimas prisidėti prie rusų laivo gelbėjimo operacijos. Ir tik trečiadienį Didžiosios Britanijos komanda gavo leidimą vykti į nelaimės vietą.

Vakar į 50 valandų kelionę iš Norvegijos į "Kursk" avarijos vietą išplaukė laivas su britų gelbėjimo aparatu LR5, kuris panaudos specialiai tokiems darbams sukonstruotą povandeninę gelbėjimo kapsulę, primenančią mažą povandeninį laivą. Tad nelaimės vietą už 180 km į šiaurės rytus nuo Murmansko užsienio gelbėtojai turėtų pasiekti šeštadienio popietę. Šiek tiek anksčiau turėtų atplaukti kitas Norvegijos laivas su šios šalies narais, garsėjančiais pasaulyje savo įgūdžiais.

Technika

Aparatas LR5 niekada nebuvo panaudotas tikroje gelbėjimo operacijoje, tačiau jis sukurtas būtent tokioms sudėtingoms situacijoms, kokioje dabar atsidūrė laivas "Kursk". LR5 sveria 21 t, yra 10 m ilgio, 3 m aukščio ir 3 m pločio. Jame esančių maisto bei deguonies atsargų užtenka 4,5 paroms.

V.Putinas
© "Lietuvos žinios"

Dviejų pilotų ir operatoriaus valdomas aparatas gali vienu metu priimti iki 16 žmonių. Jis veikia autonomiškai, o jūreiviams gelbėti yra naudojama slėgiui atspari "perėjimo žarna", prijungiama prie povandeninio laivo liuko. Išpumpavus vandenį joje sukuriamas toks pat slėgis, kaip ir gelbėjimo aparate. Tada telieka atidaryti LR5 ir povandeninio laivo avarinius liukus. Britų ekspertai kol kas nežino, ar "Kursk" įgula pajėgs iš vidaus atidaryti povandeninio laivo avarinius liukus.

Rusų žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad vyriausybinė komisija, vadovaujama vicepremjero Iljos Klebanovo, vakar Severomorske per posėdį turėjo priimti galutinį sprendimą dėl jūreivių gelbėjimo būdų, tarp jų ir pasiūlymą pasitelkus milžiniškus pontonus iškelti daugiau kaip 150 m ilgio laivą iš 108 m gylio.

Fiasko

Ne tik Vakarų ekspertai negali suvokti Rusijos delsimo priimti užsienio pagalbą. Pačioje Rusijoje pasigirdo balsų, pasipiktinusių vyriausybės pastangomis išsaugoti karines paslaptis ir nesuprantamą tokiais atvejais nacionalinio orumo jausmą.

"Jei vienoje svarstyklių lėkštėje sudėtume karines paslaptis, o kitoje 118 laivo įgulos narių gyvybes, akivaizdu, jog turime gelbėti žmones", - tvirtino liberalių pažiūrų politikas ir Dūmos pirmininko pavaduotojas Borisas Nemcovas. Rusijos kariškiai tvirtino, jog tik Rusijos ir JAV laivynai turi tinkamą tokiai užduočiai įrangą bei komandas.

"Mes ir patys turime visą reikalingą techniką, niekuo neprastesnę už amerikiečių", - teigė gelbėjimo operacijai vadovaujantis premjero pavaduotojas Ilja Klebanovas. Po kelių rusų povandeninių kapsulių nesėkmingų mėginimų prisišvartuoti prie laivo Rusijos prezidentas iš poilsiavietės Sočyje trečiadienį pagaliau pareiškė, jog laivo padėtis kritiška.

Kaip "Segodnia" laikraščiui sakė pavardės nepanoręs skelbti admirolas, tik prezidentas galėjo duoti oficialų leidimą buvusiai priešei ir NATO narei siųsti gelbėtojus į Barenco jūrą. Net ir nutilus beldimui į laivo korpusą V.Putinas vis dar delsė, patikėjęs operaciją ministro pirmininko pavaduotojui.

Tai ne pirmas kartas, kai Rusija, pati nesugebėdama suteikti pagalbos savo žmonėms, atsisako užsienio šalių pagalbos. 1995 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atsisakė įsileisti į šalį Japonijos gelbėtojus, pasiryžusius po stipraus žemės drebėjimo Tolimuosiuose Rytuose ištraukti iš griuvėsių šimtus žmonių. Maskvos gelbėtojai tada atvyko smarkiai pavėlavę. Aukų skaičius išaugo iki 2 tūkst.

Reputacija

"Kaip elgiasi tikri valstybių vadovai?" ketvirtadienį retoriškai klausė "Kommersant" laikraščio antraštė. Rusijos prezidentas televizijos ekranuose pasirodė tik trečiadienį, kad pasakytų, jog situacija esanti kritiška, tačiau gelbėtojai darą viską, ką galį. Anot "Kommersant", V.Putinas įžvelgė, kad šeštadienį prasidėjusi "Kursk" tragedija jam neduos politinių dividendų, todėl nusprendė vengti viešumos.

Populiarus laikraštis "Komsomolskaja Pravda" konstatavo, jog šalyje tebuvo vienintelis žmogus, nepareiškęs savo pozicijos dėl "Kursk" "vyriausiasis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas ir garbės jūreivis V.Putinas". Tuo pat metu laikraštis išvardijo, ką prezidentas veikė per praėjusias penkias dienas: V.Putinui veikiausiai buvo svarbiau, be kita ko, pasveikinti gimtadienio proga vieną aktorę ir paskirti ambasadorius Čilėje bei Jamaikoje.

Liberalus dienraštis "Izvestija" ketvirtadienį rašė, jog atominio povandeninio laivo avarija dar kartą parodė, kad Rusijos valstybė yra nepajėgi spręsti krizinių situacijų, o valstybės pareigūnams yra svarbiau gelbėti savo reputaciją negu kitų gyvybes. "Kartu su "Kursk" paskendo žmonių tikėjimas, kad valstybė gali juos apginti", - teigė laikraštis. ELTA, BNS, LŽ