M.Rajoy vadovaujama Liaudies partija įgijo didžiausią balsų persvarą per savo istoriją ir užsitikrino absoliučią daugumą parlamente, kai rinkėjai išvarė iš valdžios septynerius metus šaliai vadovavusius socialistus.
Pastarųjų vyriausybė patyrė didžiausią rinkimų nesėkmę per partijos istoriją ir tapo dar viena iš neseniai nuverstų euro zonos vyriausybių po Portugalijos, Airijos, Italijos ir Graikijos.
Ispanai atsigręžė į konservatorius, žadančius pataisyti įstrigusią ekonomiką ir sumažinti iki 21,5 proc. padidėjusį nedarbą, kuris yra didžiausias tarp išsivysčiusios pramonės šalių.
"Mandatas permainoms", - savo pirmajame puslapyje skelbė centro dešiniosios pakraipos dienraštis "El Mundo", taip pat išspausdinęs nuotrauką, kurioje matoma, kaip barzdotas 56 metų M.Rajoy bučiuoja savo žmoną, švęsdamas pergalę.
"Dabar laikas vadovauti ir nebėra vietos dvejonėms, esant šiai dramatiškai padėčiai, prieš kurią jam teks stoti, taip pat rinkų spaudimui", - perspėjama "El Mundo" vedamajame.
Kiti didieji dienraščiai antrino šiai nuomonei.
"Krizė suteikia visą valdžią Rajoy", - skelbia centro kairiosios pakraipos laikraštis "El Pais", ragindamas naująjį lyderį suvienyti jėgas su pasitrauksiančiu premjeru Jose Luisu Rodriguezu Zapatero, siekiant užtikrinti rinkas dėl Ispanijos finansinės padėties.
"Jie privalo parodyti bendrą ir nedviprasmišką ženklą jau šį pirmadienį, kol negrįžo abejonės dėl Europos įsiskolinimų, kad būtų įtikinamai pareikšta, jog Ispanija yra valstybė, galinti priimti visus ekonominius sprendimus, kurie gali būti reikalingi", - pridūrė dienraštis.
"Visa valdžia Rajoy", - rašo autoritetingas verslo dienraštis "Cinco Dias", savo vedamajame pabrėžęs, kokio masto yra ši krizė, su kuria kovoti buvo išrinktas naujasis lyderis šalyje, turinčioje apie 5 mln. bedarbių.
Rinkėjai "pasiuntė jam žinią, kad jis privalo ištraukti Ispaniją iš juodžiausios kada nors jos piliečių patirtos krizės, taip pat vienos iš giliausių istorijoje ir veikiančios visą Europą, - rašo vedamojo autoriai. - Tai nebus lengva užduotis."
Likus kelioms dienoms iki šių rinkimų, Ispanijos valstybės skola pasiekė pavojingą lygį, o jos obligacijų pajamingumas priartėjo prie lygio, dėl kurio kitos euro zonos šalys buvo priverstos skubiai prašytis išorinės finansinės pagalbos.
Tuo tarpu kairiosios pakraipos dienraštis "Publico" atkreipė dėmesį į socialistų, kurie surinko vos 28,7 proc. balsų, "žlugimą".
Ispanijos dešinieji švenčia užtikrintą pergalę rinkimuose
Ispanijos dešinieji sekmadienį pasiekė didžiausią per visą savo istoriją rinkimų pergalę, po kurios paskelbimo gatvėse šoko rinkėjai, trokštantys didžiulio nedarbo ir euro zonos skolų krizės pabaigos.
Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. balsų buvo paskelbta, kad Mariano Rajoy konservatorių Liaudies partija gavo 44,6 proc. balsų ir absoliučią 186 vietų daugumą 350 vietų Deputatų Kongrese.
Ši pergalė suteikia M.Rajoy visas galimybes prastumti griežtas taupymo priemones ketvirtojoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje.
Socialistai gavo 28,73 proc. balsų ir turės 110 vietų parlamente.
Barzdotas, 56 metų M.Rajoy paskelbęs savo partijos pergalę pašoko iš džiaugsmo.
"46 mln. ispanų kovos su krize", - iš partijos būstinės Madride balkono didžiulei džiūgaujančių šalininkų miniai sakė jis.
"Mūsų laukiantis darbas nebus lengvas, bet noriu, jog žinotumėt: aš esu įsitikinęs, kad su visų pagalba mes žengsime į priekį, ir Ispanija bus ten, kur visi norime ją matyti, - Europos priešakyje", - sakė M.Rajoy.
Paaiškėjus pergalės mastui, sostinės gatvėse ėmė signalizuoti vairuotojai.
Rinkėjų valia socialistai patyrė didžiausią per visą savo istoriją pralaimėjimą. Per septynerius jų valdymo metus šalies ekonomikos bumas virto recesija, o nedarbas pašoko iki 21,5 procento.
"Socialistų partijos rezultatai nebuvo geri. Mes aiškiai pralaimėjome šiuos rinkimus", - šalininkams sakė partijos kandidatas į premjerus, 60 metų Alfredo Perezas Rubalcaba.
Ispanija tapo dar viena iš vadinamųjų periferinių euro zonos valstybių, kuriose skolų krizė nuvertė ligšiolines vyriausybes. Tai jau įvyko Airijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Italijoje.
"Ispanijai reikėjo permainų. Išgyvenome aštuonerius nesėkmingos vyriausybės metus", - sakė 16-metis moksleivis Jorge Alisesas, nešęs Liaudies partijos ir Ispanijos vėliavas.
"Labai tikiu Rajoy komanda. Jie labai susitelkę ties pagrindine Ispanijos problema - ekonomika", - pridūrė jis.
Nors M.Rajoy laikomas necharizmatišku, rinkėjams patiko jo pažadas sutvarkyti ekonomiką ir kurti darbo vietas, net jei tai reiškia dar didesnį taupymą.
Būsimasis Ispanijos premjeras pažadėjo taupymą "visur", išskyrus pensijas, kad Ispanija pasiektų savo tikslą 2012 metais sumažinti biudžeto deficitą iki 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai biudžeto deficitas buvo 9,3 proc. BVP.
Analitikai sako, kad M.Rajoy, kuris bus prisaikdintas gruodžio 20-ąją, privalo greit įvykdyti reformas ir nuraminti pasaulio rinkas.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskambino M.Rajoy, pasveikino jį su pergale ir sakė, kad nori suteikti "naują postūmį ypač turtingai partnerystei".
Ispanija ir Prancūzija galėtų "dirbti drauge, kai Europa susiduria su precedento neturinčia finansine ir ekonomine krize", pridūrė jis.
Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, paskambinęs M.Rajoy, pasveikino jį "laimėjus lemiamą ginčą Ispanijai ir Europai lemtingu metu", sakoma Dauning Srito pareiškime.
Darbą baigianti Ispanijos premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vyrausybė buvo kaltinama tuo, kad pernelyg vėlai reagavo į 2008 metų nekilnojamojo turto rinkos žlugimą, kuris drauge su pasauline finansų krize atėmė darbą iš milijonų žmonių.
Stengdamasi mažinti išlaidas ir išvengti skolų rinkų pasitikėjimo praradimo, vyriausybė vidutiniškai 5 proc. sumažino algas valstybiniame sektoriuje, įšaldė pensijas ir padidino pensinį amžių nuo 65 iki 67 metų.
J.L.R.Zapatero rinkimus sušaukė keturi mėnesiai pirma laiko, kad suteiktų naujajai vyriausybei galimybes spręsti krizę. Po dviejų kadencijų premjero poste jis nusprendė nesiekti perrinkimo.
Šių metų gegužę visoje Ispanijoje kilo protestų dėl didžiulio nedarbo ir politinės korupcijos judėjimas.
Ir prieš rinkimus Madride protestavo šimtai "pasipiktinusiųjų", o analitikai sako, kad kitais metais į gatves gali išeiti daug daugiau žmonių, jei išlaidos bus toliau mažinamos.
Žmonių nusivylimą dviem didžiosiomis partijomis rodo ir tai, kad kairiųjų ir žaliųjų Jungtinė kairės koalicija gavo 1,67 mln. balsų ir savo vietų žemuosiuose parlamento rūmuose skaičių padidino nuo dviejų iki 11.
