Kad kandidatas iškovotų pergalę, jis turi gauti 61 deputato 101 vietos parlamente pritarimą, bet penktadienį paskirti rinkimai vėl buvo be rezultatų.
Išrinkti prezidentą trukdo turinčių po lygų balsų skaičių opozicionierių komunistų ir „Aljanso už europinę integraciją" susipriešinimas. Galimybių, kad procedūra bus sėkminga, padaugėjo, kai lapkritį trys deputatai komunistai paliko bendražygių stovyklą.
Procedūros aklavietė lėtina ekonomikos reformas 3,5 mln. gyventojų turinčioje Moldovoje, priklausančioje nuo vyno eksporto ir tėvynainių, išvykusių uždarbiauti į užsienį, piniginių perlaidų.
Trijų komunistų dezertyravimas tik padidino trintį provakarietiškoje koalicijoje.
Remiantis politikų pareiškimais, aukštas „Aljanso" narys, liberalas demokratas ir ministras pirmininkas Vladas Filatas paprieštaravo, kad būtų siūlomas į prezidentus kairysis centristas Marianas Lupu, nors jį rėmė partneriai koalicijoje.
„Aljansas" du kartus kėlė M. Lupu kandidatu, bet kaskart tai parlamente blokavo komunistai.
Vietoj M. Lupu V. Filato partija pasiūlė vieną iš perbėgėlių - Zinaidą Grecanii, kuri ėjo premjerės pareigas komunistams būnant valdžioje pirmojo dešimtmečio pabaigoje.
Tačiau V. Filato Liberalų demokratų partijos partneriai - Mihai Ghimpu Liberalų partija ir Demokratų partija, kuriai vadovauja M. Lupu, primygtinai reikalauja išrinkti pastarąjį.
„Aš eisiu į rinkimus, kad nutraukčiau visokias diskusijas", - sakė M. Lupu žurnalistams.
M. Ghimpu taip pat prieštarauja premjero favoritei. „Jeigu aš balsuosiu už Grecanii, iš karto mirsiu", - pareiškė jis.
„Tais metais ji ir kaip ministrė pirmininkė, ir kaip deputatė propagavo komunistų partijos politiką ir ideologiją", - pridūrė M. Ghimpu.
Komunistų lyderis Vladimiras Voroninas vadovavo Moldovai 2001-2009 metais.
Naujo mėginimo išrinkti prezidentą datos parlamentarai dar nenustatė.
