"Reali kaina įdiegimo apie 7 milijonus litų, rinkimų kaina vieno balsavimo rato apie 17 milijonų, todėl įdiegimas atsipirktų per trejus-ketverius rinkimus", - sakė Z.Vaigauskas.
Save elektroninio rinkimų įdiegimo entuziastu pavadinęs Z.Vaigauskas tuo pačiu priminė, kad balsavimas internetu jau nekart buvo atmestas Seime, ir sakė, kad šiuo atveju svarbu ne tik technologijų įdiegimas, bet ir visuomenės informavimas, švietimas.
VRK vadovas pabrėžė, jog iki šiol keliamos abejonės, ar toks balsavimas būtų patikimas, kai tuo tarpu kitokiomis elektroninėmis paslaugiomis, kad ir elektronine bankininkyste, daugelis naudojasi ir sistemas vertina kaip patikimas.
Dar Z.Vaigauskas pastebėjo, kad elektroninio balsavimo įdiegimas, kaip rodo kitų šalių patirtis, ypatingai nepadidina rinkėjų aktyvumo. "Matyt, rinkėjų aktyvumą visgi apsprendžia kiti motyvai, ne patogumas, jei pilietis mano esant labai reikalinga balsuot, randa būdų tai padaryt", - sakė Z.Vaigauskas.
Seimas vėl yra ėmęsis projektų, kuriais siūloma įteisinti balsavimą internetu. Jiems vasarą pritarta po pateikimo, į parlamento salė jie grįš po svarstymų parlamentiniuose komitetuose.
Taip pat Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų paketui, kuris balsavimą internetu leistų tik užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą prieštarą Konstitucijai, nes Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems piliečiams būtų sudaromos skirtingos sąlygos dalyvauti rinkimuose.
Seimas jau ne pirmą kartą pradeda teisėkūros procedūras, kuriomis būtų įtvirtintas internetinis balsavimas, tačiau projektai nepriimti. Parlamente tokioms iniciatyvoms nepritarta nuogąstaujant dėl elektroninių sistemų patikimumo bei galimos neleistinos įtakos rinkėjų valiai.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad apie 75 proc. apklaustų šalies gyventojų sutinka, jog Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu.
Balsavimo internetu, bent jau už Lietuvos ribų, pageidauja užsienio lietuviai.
