aA
Vyno pasirinkimą dar labiau gali apsunkinti sudėtingų etikečių, užklijuotų ant butelių, skaitymas. Dažniausiai jos yra užsienio kalba arba parašytos taip, kad galite pamanyti, kad jums reikia specialaus išsilavinimo etikečių skaitymo srityje, kad išsisuktumėte iš tokios situacijos.
Vynas
Vynas
Butelių žymėjimas padalintas pagal skirtingus stilius, priklausančius senajam ir naujajam pasauliams. Senasis pasaulis, ypač Prancūzija, Italija, Vokietija ir Ispanija, dažniausiai žymi butelius pagal geografinius regiono pavadinimus (pavyzdžiui, Bordeaux Prancūzijoje, Chianti Italijoje, Rheingau Vokietijoje ir Rioja Ispanijoje). Šių regionų pavadinimai paprastai atitinka ir vyno kokybę.

Kokybės nurodymas paprastai suteikiamas sutinkamai su vyno gamintoju pagal griežtus vyno gamybos reikalavimus. Šios taisyklės taikomos konkrečiai žemei, kurioje leidžiama sodinti vynuoges, leistinai įvairovei, vynuogių derliui ir prinokimui ir naudojamoms vyndarystės technikoms. Visa tai yra reguliuojama griežtomis taisyklėmis. Atitikti šiuos reikalavimus labai sudėtinga, tačiau tai iš tikrųjų apsimoka, jei produktas pasiekia Appellation Controlee (DOC Italijoje, QmP Vokietijoje ir DO Ispanijoje) standartą. Tokiu atveju vertingiausi Bordeaux vynai netgi pavadinami chateau (pilies) vardu. Iš tikrųjų Bordeaux turi tolimesnę sudėtingą savą sistemą, kurioje vynai klasifikuojami pagal pačią chateau, pavyzdžiui, Premier Cru etc. (Pirmojo derliaus).

Ant etikečių taip pat gali būti metai, kurie nurodo, kuriais metais buvo užaugintas vynuogių derlius. Jei jos nurodomos kaip žemesnės kokybės, pavyzdžiui, Vin de Pays arba de Table, tuomet gali būti, kad vynuogės buvo surinktos iš kelerių metų derliaus ir sumaišytos drauge. Tuomet ant etiketės metai gali būti nenurodyti. Ši taisyklė galioja ir šampanui, tačiau čia yra didesnė nuoroda į kokybę, nes tik geriausios tų metų vynuogės atrenkamos šampano gamybai, kitos keliauja prastesnių vynų gamybai.

Vynas ir etiketės: viskas skamba kaip paukščių kalba?

Niujorke žymėjimas vykdomas pagal dominuojančios rūšies arba rūšių, naudojamų vyno gamybai, pavadinimą. Čia, neveikiami Europos Sąjungos teisinių suvaržymų, jie gali auginti ką tik nori ir kur tik nori. Tačiau, siekdami pripažinimo, dauguma vyndarių vis stipriau suvokia regioninio žymėjimo privalumus. Pavadinimas ant etiketės dažniausiai reiškia arba ūkio, iš kurio surinkta daugiausia vynuogių, pavadinimą, arba lygiai taip pat šis pavadinimas gali būti išgalvotas.

Tačiau ant visų butelių, kad ir kur vynas būtų pagamintas, turi būti nurodomas gamintojas (nesvarbu, ar jis vienas, ar kolektyvinis). Taip pat yra privaloma nurodyti alkoholio tūrį. Griežta taisyklė – 14.5 % - 8 % - distiliuotam vynui (nors gali būti ir mažesnio alkoholio kiekio arba nealkoholiniai vynai). Ant etiketės viena iš daugelio kalbų taip pat gali būti nurodyta vyno rūšis, jo saldumas ar sausumas, ar vynas putojantis, ar ne, vynuogių prinokimo laipsnis, etc. O dabar…gerkite toliau! (Galiausiai, juk jūs tik tikrinate etiketes, ar ne?)

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.