Užsienio šalių ambasadoriams rašoma, jog 1999 metais iš "Inkaro" gamyklos masiškai buvo atleidinėjami darbuotojai be jokių atsiskaitymų. Netekę vilties darbininkai pradėjo budėti prie gamyklos vartų, bandydami tokiu būdu išsaugoti likusį gamyklos turtą.
Kreipimesi taip pat teigiama, kad bendrovės darbuotojai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, Seimą, prašydami padėti atgauti atlyginimus, tačiau "Seimas iki šiol tyli, o Vyriausybė pasyviai žiūri į darbuotojų vargus".
"Badaujančios motinos silpsta jų nepilnamečių vaikų akyse. Netrukus išauš ta diena, kai vaikai atsiguls į palapinę šalia savo mirštančių motinų. Nors Lietuvoje mirties bausmė ir panaikinta, bet mums, badaujantiems ir išsekusiems, Vyriausybė mirties nuosprendį pasirašė lengva ranka", rašoma kreipimesi.
"Inkaro avalynės" darbininkai ambasadorių prašo atkreipti savų valstybių ir visuomenės dėmesį į "Inkaro" darbuotojų sunkią padėtį bei, "jei yra galimybė, padėti išsaugoti darbuotojų ir jų vaikų gyvybes".
Kaip BNS sakė UAB "Inkaro avalynė" profesinės sąjungos pirmininkas Kazimieras Ruževskis, šis buvusių bankrutuojančios įmonės darbuotojų žingsnis ne paskutinis.
"Yra numatyta visko, tačiau nenoriu įvykiams užbėgti už akių. Viena galiu pažadėti, mes ilgai nelauksime, nes badautojų jėgos senka", sakė K. Ruževskis.
Daugiau kaip metus negavę atlyginimų, rugpjūčio 1 dieną Inkaro avalynės" darbuotojai pradėjo bado akciją. Pirmąją savaitę badavo 10 žmonių, tačiau vėliau keturios išsekusios moterys buvo paguldytos į ligoninę. Praėjusį penktadienį badautojai atsisakė juos prižiūrinčių medikų pagalbos.
Prie bendrovės "Inkaro avalynė" vartų, be badautojų, nuolat budi dar apie 100 buvusių šios bendrovės darbuotojų, kurie iš įmonės teritorijos neleidžia išvežti pagamintos produkcijos bei įrengimų.
Profsąjungos lyderio teigimu, "Inkaro avalynės" darbuotojams gamykla skolinga 3 mln. 800 tūkst. litų.
