Staats ir jo kolegos tyrė skausmą 40 koledžo studentų, paprašydami vieną ranką įkišti į ledinį vandenį ir laikyti ją ten tol, kol skausmas bus nepakeliamas. Vienų buvo paprašyta galvoti apie asmenines seksualines fantazijas, o kiti buvo paprašyti galvoti arba apie seksualinę patirtį, kuri jiems nesuteikė malonumo arba apie dalykus, kurie savo prigimtimi visiškai neseksualūs, pavyzdžiui, ėjimą į mokyklą. Skausmo lygis buvo matuojamas tuo, kiek laiko studentai išlaikys rankas lediniame vandenyje. Tai pat buvo užfiksuoti nuotaikos bei išraiškos pasikeitimai.
Tie, kurie galvojo apie malonias seksualines fantazijas, rankas vandenyje išlaikė dvigubai ilgiau nei kiti ir patyrė mažiau susirūpinimo, pykčio ir depresijos.
Staat paaiškino, kad darbas, kurį atliko jis ir jo tėvas, Arthur Staats, ryškiai parodė, kad "skausmas yra emocinis atsakas, turintis biologinį pagrindą ir emocijų pagalba jį galima modifikuoti."
Staats vadovavo šiam tyrimui, kuris buvo tarsi atsakymas straipsniui pavadinimu "Mintys apie seksą išvaro skausmą", išspausdintą "National Enquirer" žurnale. Ankstesni tyrimai nebuvo nukreipti tiesiogiai į mintis apie seksą, o tiesiog į bendras teigiamas mintis ir buvo žiūrima, kaip jos veikia skausmą. Staats nusprendė "sumaišyti mokslą su malonumu" ir priėmė iššūkį patikrinti straipsnio pavadinimo teisingumą.
Tačiau jis pats akcentavo, kad ne vien seksas, o bet kokios teigiamos mintys gali padėti kontroliuoti skausmą. "Bet kokia rimta motyvacija padaryti konkretų dalyką turėtų galingą efektą - jei kas nors yra alkanas, kalbos apie valgį iššauks jo teigiamą emocinį atsaką," teigia Staats.
Nesumenkindamas biologinio realaus skausmo, kurį asmuo gali jausti, fakto, Staats pažymėjo, kad šis veiksmas, kurio metu "sakome sau teigiamus žodžius ir mintis sukoncentruojame ties gerais dalykais, kurie mums yra kada nors gyvenime nutikę, gali mums padėti kontroliuoti skausmą."
"Tai yra emocijų, elgesio ir biologijos integravimo metodas," teigė Staats, "ir dauguma psichologų naudojamų technikų, tokių kaip vaizdų iššaukimas ar relaksacijos terapija, puikiausiai telpa į šiuos rėmus."
Turėdamas pagrindinį tikslą - padėti pacientams suprasti ir kontroliuoti savo skausmą - Staats teigia, kad šios technikos, taip pat kaip ir medikų naudojamos priemonės, turėtų būti nukreiptos į tai, kad paskatintų pacientus ištirti savo perspektyvas su kuo įmanoma pozityvesniu požiūriu. "Dauguma žmonių sureikšmina savo skausmą ir daro iš jo katastrofą," sako Staats, primindamas, kad dauguma nuo chroniško skausmo kenčiančių žmonių taip pat serga ir depresija.
Taip darantys žmonės patirs daugiau skausmo nei tie, kurie įsiteigs sau, kad tai nėra esminis dalykas ir galvos pozityviai. Jei žmonės žinos, kas iš tiesų vyksta, jie galės sumažinti savo skausmą.
