aA
Klausimas

Mes pragyvenome 14 metų, auginame du vaikus. Buvome gera komanda. Tik staiga vieną dieną vyras pasakė, kad yra man neištikimas ir myli kitą. Nuo tada prasidėjo pragaras. Ta moteris jo bendradarbė, turi du vaikus, vyrą.

Pastovūs negrįžinėjimai naktį namo, savaitgalius praleidžia dviese, išvažiuoja paslapčiom atostogauti, mano vaikai pasilieka su manimi, o jos - su vyru arba močiute. Užeina kažkokios "rujos" dienos.

Jie aiškina, kad tai meilė. Aš jam sakau - skiriamės, gyvenkite kartu, bet ne, po kiekvieno karto grįžta kažkoks keistas, kaltas. Paskui kokią savaitę pataikauja ir man, ir vaikams.

Aš pastoviai su juo šneku ir klausiu, kodėl jiedu taip daro, juk jeigu tai meilė, tai pasiryžkite kurti šeimą, pasiimkite į keliones vaikus, kodėl juos pastoviai paliekate? Kaip gali mama palikti 4 parom mergaites tėčiui arba savo mamai, o po grįžti namo pas vyrą ir vaikus kaip niekur nieko. Argi pastovus slapstymasis - tai meilė? Ji teigia, kad kitaip negali, nes yra vaikai.

Aš noriu jį išvaryti, noriu darbe pakelti triukšmą, kad viskas vieną dieną iškiltų viešumon. Aš nežinau ką daryti, kaip man gyventi? Laukti, kol jis pats pasiryš skirtis, laukti, kol ji sutiks su juo gyventi (nors ji nenori ardyti savo šeimos, jai toks variantas pats geriausias). Ar tai meilė?

Labai ačiū. Ingrida

Atsakymas

Gerbiama Ingrida,

Gerai, kad jūs išsikrovėte rašydama šį laišką. Jums tikrai prisikaupė daug nuoskaudų ir pykčio. Žinoma, jūs ilgai save varžėte.

Tačiau ir su pačiais geriausiais norais ir pačiomis didžiausiomis pastangomis neverta bandyti jėga keisti šios situacijos. Galbūt šitie du žmonės tiesiog apimti aistros. Audringi ryšiai ilgai nesitęsia. Meilė gali užsitęsti, tačiau tuomet laimėsite ir jūs ( vyras pasidalins su jumis savo meile, jei tai meile, tokia meilės prigimtis). Įsimylėjimas - pinigas , žibantis tik tau uždaroje dėžutėje, meilė - švytėjimas iš vidaus kitiems.

Dabar svarbu nuspręsti, ar šis vyras jums svetimas ar artimas žmogus. Kartais santuokoje, nepaisant to, kas buvo "gera komanda" ir vaikai, žmonės nutolsta susvetimėja. Ar yra prasmė gyventi vien dėl vaikų?

Kartais žmonės tiesiog nemoka suartėti, suprasti vienas kito. Ir tai galima pataisyti. Laiko dar yra. O kartais tokie romanai tampa santuokos "šoko terapija". Žinoma, jei šį šoką žmogus sutinka ne žaizdomis ir kova, o savo išmintimi, azartiškai ir lanksčiai lenkdamasis į visas puses.

Sėkmės.

Olegas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.