Paslėpta informacija žinoma “užkietėjusiems” interneto naršytojams, tačiau tyrimus atliekantys mokslininkai jos negali surasti keletą kartų spustelėję pelės klavišus.
“Paieškos sistemos tampa panašios į orą – kiekvienas mėgsta jomis skųstis”, - sako svetainės “SearchEngineWatch.com” redaktorius Danny Sullivanas.
Jau senokai “neatrasta” interneto teritorija vadinama “nematomuoju voratinkliu”, “BrightPlanet” šias teritorijas vadina "deep Web", pabrėždama, jog paieškos sistemos plaukioja tik “sekliuose vandenyse”.
Pastaruosius šešis mėnesius kurtos programinės įrangos dėka “BrightPlanet” atrado, jog visame voratinklyje yra apytiksliai 550 milijardų tinklalapių.
Visos paieškos sistemos, kartu paėmus, leidžia atlikti paiešką ne daugiau kaip 1 milijarde puslapių. Viena paieškos sistemų pionierių “Lycos” 1994 metais buvo suindeksavusi 54 tūkst. puslapių.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl paieškos sistemos negali suindeksuoti daugiau tinklalapių, yra tai, jog vis daugiau puslapių sugeneruojama dinamiškai – informacija saugoma duomenų bazėse ir pateikiama žiūrovams pagal pageidavimą ir poreikius. Paieškos sistemų “robotai”, po internetą ieškantys naujų tinklalapių, paprastai indeksuoja statiškus, bet ne “dinamiškus” puslapius.
“BrightPlanet” teigimu, jų sukurta programinė įranga “LexiBot” gali išspręsti šią problemą. Ši programėlė atlieka paiešką populiarių paieškos sistemų duomenų bazėse, o taip pat “įlenda” į dinamiškai kuriamų puslapių duomenų bazes bei pateikia reikalingą informaciją.
“LexiBot” galima nemokamai bandyti 30 dienų, tačiau po to reikės sumokėti 90 JAV dolerių (apie 360 litų). Be to, paieškos užtrunka gana ilgai – nuo 10 minučių iki 1,5 valandos.
Tačiau “LexiBot” įvertinę ekspertai perspėja, jog paieškos rezultatų gali būti daug ir net “labai daug”.
“Kol kas niekas nepateikė tokių paieškos įrankių, todėl “BrightPlanet” kažkaip turės parodyti internautams, kur jie turėtų “nardyti”. Priešingu atveju jie tiesiog paskęs”, - teigė D.Sullivanas.
