„Lietuvoje labai gera būti lenku. Tai turbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur gali gauti visą išsilavinimą lenkiškai – nuo pradinės mokyklos iki universiteto“, - interviu TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė E. Lucasas.
- Ar iš tikrųjų kai kurie lenkų ir lietuvių politikai nekenčia vienas kito, ar nesusikalbėjimas yra tik poza, tam tikra kaukė?
- Aš manau, kad kai kurie politikai sutaria netgi labai gerai. Andrius Kubilius ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sugeba susitarti, nesutarimai yra kitu lygiu.
- Ar tai Radekas Sikorskis ir Audronius Ažubalis?
- R. Sikorskis yra pareiškęs, kad neatvažiuos į Vilnių, kol tam tikros problemos nebus išspręstos. Aš manau, kad tai yra klaida, manau, kad užsienio reikalų ministrų reikalas yra mažinti skirtumus, o ne juos dar labiau ryškinti.
- Ar Lietuva padarė klaidų santykiuose su Lenkija?
- Abi pusės padarė klaidų, tai nėra balta arba juoda, bet vis dėl to manau, kad asmenvardžių rašymo lotyniškais rašmenimis problema yra tai, ką lenkai interpretuoja kaip duoto pažado nevykdymą. Jūs galite sakyti, kad pažadas buvo duotas netiksliai, kad jis apskritai neturėjo būti duotas, bet tarp lenkų tvyro jausmas, kad šitas pažadas jau seniai turėjo būti įgyvendintas.
- Kaip manote, ar Lenkija spaudžia Lietuvą, nes lietuviai būtent taip jaučiasi?
- Manau, kad abi pusės viena apie kitą galvoja, jog veikia iš blogų paskatų – lenkai mano, kad lietuviai juos apgaudinėja, lietuviai – kad lenkai ieško priekabių. Ir tai labai bloga dinamika.
- Lietuvos lenkai skundėsi Lenkijos prezidentui, kad jie yra diskriminuojami. Bet ar tikrai jie yra diskriminuojami Lietuvoje?
- Lietuvoje labai gera būti lenku. Tai turbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur gali gauti visą išsilavinimą lenkiškai – nuo pradinės mokyklos iki universiteto. Jeigu palygintume lenkų padėtį Lietuvoje su jų padėtimi Baltarusijoje ar Ukrainoje, tai skirtumai yra dideli. Bet iš kitos pusės čia yra Europos Sąjunga ir yra tam tikri standartai, todėl negali veikti pagal taisyklę, kad jei tu man padarai blogai, aš tau taip pat atsilyginu.
