Dabar galiojančios BPK nuostatos reglamentuoja kaltinimo pareiškimo ypatumus genocidu kaltinamiems asmenims, kurie yra už Lietuvos teritorijos ribų ir vengia atvykti kaltinimo pareiškimui, bei kaltinamiesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali dalyvauti kaltinimo pareiškime, ypatumus.
Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik genocidu kaltinamiems asmenims, o papildžius BPK, bus taikomos ir kaltinamiesiems sunkiais karo nusikaltimais, kuriems netaikoma senatis.
Siūlomos BPK pataisos taip pat padėtų pajudinti iš sąstingio bylas, kuriose prašoma kitų valstybių teisinės pagalbos. BPK nuostatų papildymas leistų pasirinkti alternatyvą, negavus atsakymo iš užsienio valstybės dėl teisinės pagalbos suteikimo daugiau kaip 12 mėnesių.
Šiuo atveju, remdamasis pataisomis, bylą tirianti institucija ar pareigūnas galėtų atnaujinti parengtinį tardymą anksčiau sustabdytoje baudžiamojoje byloje.
Pavyzdžiui, Lietuva jau kelerius metus prašo Rusiją ir Baltarusiją suteikti jai teisinę pagalbą 1991 metų įtariamųjų perversmininkų bylos tyrime, tačiau iki šiol jokio atsakymo negauta.
Taip pat Lietuvos teisėtvarkininkai ne kartą kreipėsi į Rusiją dėl 84 metų buvusio sovietų saugumo karininko Petro Raslano, kaltinamo Lietuvos gyventojų žudynėms Rainiuose 1941 metais.
Lietuvos teismas P. Raslaną galėtų teisti už akių, tereikia, kad jam būtų įteikta kaltinamoji išvada ir kad teismas žinotų, jog šaukimas į posėdį jam įteiktas. Rusija iki šiol neatsako į Lietuvos prašymus užtikrinti, kad Maskvos apskrityje gyvenantis P. Raslanas tokį šaukimą gaus.
