JAV ekspertai visus metus naršė po Iraką, ieškodami šių ginklų, tačiau jų neaptiko.
"Mums nebereikia nerimauti šią kovo dieną, per šias pirmąsias karo pradžios metines", - sakė C.Powellas, kuris atskrido į Iraką iš kaimyninio Kuveito.
"Daugiau nebereikės nerimauti Halabdžos žmonėms, būgštauti kaimyninėms šalims, nes jūs drauge su savo bičiuliais nuvertėte siaubingą diktatorišką režimą", - sakė Valstybės sekretorius.
Tuo tarpu arabų žurnalistai penktadienį išėjo iš Colino Powello spaudos konferencijos Bagdade - taip jie protestavo dėl nepakankamo saugumo ir incidento, kurio metu JAV kariai nušovė du žurnalistus irakiečius.
Prasidedant spaudos konferencijai Irako žiniasklaidos atstovas perskaitė pareiškimą, kuriuo smerkiamas ketvirtadienio incidentas, kai žuvo du žurnalistai iš Dubajuje įsikūrusios televizijos "al Arabiya". Tai stebėjo C.Powellas ir JAV paskirtas Irako administratorius Paulas Bremeris (Polas Bremeris).
Po šio pareiškimo žurnalistai atsistojo ir išėjo iš spaudos konferencijos.
C.Powellas, kuris pirmą kartą Irake lankėsi praėjusių metų rugsėjį, vėl atvyko į šią šalį po virtinės partizanų išpuolių.
Nuo tada, kai JAV ir Didžioji Britanija pradėjo karą, siekdamos priversti Bagdadą atsisakyti jo esą turėtų draudžiamų ginklų, kurie vis dar nerasti, šioje šalyje nuo priešo ugnies žuvo 391 amerikiečių karys.
Per naujausią smurto protrūkį ketvirtadienį Irake žuvo dešimt žmonių, tarp jų Dubajuje įsikūrusios arabų palydovinės televizijos "Al Arabiya" operatorius ir žurnalistas.
JAV pareigūnai sakė, jog partizaninių išpuolių gali padaugėti šeštadienį, kai bus minimos pirmosios invazijos metinės, ir laikotarpiu iki birželio 30 dieną planuojamo valdžios perdavimo irakiečiams.
Karas Irake prasidėjo JAV oro smūgiais ankstyvą praėjusių metų kovo 20-osios rytą Bagdado laiku (kovo 19-ąją Vašingtono laiku).
Nuo invazijos pradžios besitęsiantis kruvinas maištas Irake bei 202 gyvybes nusinešę praėjusios savaitės sprogimai Madride, kurie buvo žiauriausias teroro aktas Europoje per beveik du dešimtmečius, gerokai ištampė nervus kelioms Vašingtono sąjungininkėms, teikiančioms amerikiečiams karinę paramą Irake.
Pietų Korėja penktadienį pranešė atmetusi Jungtinių Valstijų prašymą suteikti pagalbą vykdant operacijas Irake ir nedislokuos karių šiauriniame Kirkuko mieste, nes padėtis ten labai įtempta. Dėl šio netikėto sprendimo greičiausiai bus nukeltas balandį planuotas Pietų Korėjos karių dislokavimas, kol bus susitarta dėl naujos dislokacijos vietos.
Seulas tokį sprendimą priėmė tą pačią savaitę, kai išvesti karius iš Irako pažadėjo būsimasis Ispanijos ministras pirmininkas, netikėtai iškovojęs pergalę rinkimuose, kurie vyko praėjus trims dienoms po sprogimų Madride. Kovotojų tinklui "al Qaeda" priskiriamoje vaizdajuostėje buvo teigiama, kad kruvina ataka Madride surengta keršijant Ispanijai už paramą JAV vadovaujamam karui Irake.
Kita svarbi Jungtinių Valstijų sąjungininkė Lenkija ketvirtadienį pripažino buvusi suklaidinta dėl Saddamo Husseino neva turėtų masinio naikinimo ginklų, tačiau pakartojo neketinanti išvesti savo karių iš šalies.
Prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) gynė Varšuvos sprendimą paremti invaziją į Iraką, nors dėl to gerokai pašlijo šalies santykiai su Vokietija ir Prancūzija, nes "irakiečiai nusipelnė būti išvaduoti nuo Saddamo Husseino".
"Žinoma, jaučiuosi šiek tiek nepatogiai, kad buvome suklaidinti dėl masinio naikinimo ginklų", - sakė A.Kwasniewskis žurnalistams.
Tuo tarpu JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) pasinaudojo pirmosiomis invazijos į Iraką metinėmis, kad paragintų sunerimusias sąjungininkes išlaikyti vienybę.
JAV paskirtas Irako civilinis administratorius Paulas Bremeris (Polas Bremeris) savo ruožtu sakė, kad partizanų išpuoliai nesustabdys demokratijos įsigalėjimo šalyje. "Teroristai siekia palaužti Irako žmonių valią. Jie įsitikinę, kad liedami kraują gali sustabdyti demokratijos pažangą Irake. Jie smarkiai klysta", - sakė jis.
