Miestuose žuvo 51, kaime - 54 žmonės. 12 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė Kaune, 9 gyventojai žuvo Vilniuje, 7 - Kauno rajone, 5 - Klaipėdoje.
Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė 81 žmogus, iš jų 62 - dėl neatsargaus rūkymo, 6 žmonių žūties priežastimi buvo netvarkinga elektros įranga bei buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimai, 4 žmonės žuvo dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimo, 3 - dėl vaikų išdykavimo su ugnimi.
Šiemet jau kilo 8 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 gyventojus bei 2 gaisrai, nusinešę po 3 gyvybes.
Beveik pusė visų gaisrų kilo atvirose teritorijose, miškuose ir pievose. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu čia gaisrų padidėjo 25 proc.
Pasak pranešimo, tokį padidėjimą lėmė tai, kad atšilus orui, kovo pabaigoje ir balandžio mėnesį buvo masiškai deginama pernykštė žolė bei šiukšlės. Ugniagesiai net 2643 kartus (pernai 1808) vyko gesinti degančios žolės plotų, užgesino 166 miškų gaisrus.
Per 6 šių metų mėnesius ugnis sunaikino 425 pastatus, 137 autotransporto priemones, 526 tonas pašarų, 99 tonas grūdų ir kitų techninių kultūrų, 8783 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto, 12154 kvadratiniai metrai šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 195 naminiai gyvūnai ir 110 paukščių.
10 tūkst. šalies gyventojų teko 18,81 gaisro, o nuostolių suma siekia beveik 25 tūkst. litų. Gaisrų ypač padaugėjo Jonavos (58 proc.), Šiaulių (51 proc.), Akmenės (49 proc.), Molėtų (49 proc.), Širvintų (48 proc.), Biržų (44 proc.) rajonuose.
Pagrindinė gaisrų priežastis - neatsargus elgesys su ugnimi (58,63 proc.), elektros įrenginių eksploatavimo pažeidimai (8,44 proc.), krosnių naudojimo priešgaisrinė saugos taisyklių pažeidimai (7,69 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (5,9 proc.).
Taip pat įregistruota 250 padegimų, 38 gaisrai kilo dėl žaibo iškrovos, tikslios priežastys 462 gaisrų nenustatytos.
