1965 metais A.Brazauskas tapo Lietuvos SSR statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967 metais - Valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju. 1974 metais jam buvo suteiktas ekonomikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) laipsnis.
Nuo 1977 iki pat 1988 metų A.Brazauskas buvo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretorius pramonės ir ekonomikos reikalams. 1988 metų spalio mėnesį A.Brazauskas tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi, tai yra faktiškuoju Lietuvos SSR vadovu.
Jo vadovaujama partija 1989 metais atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1989 metų pabaigoje išrinktas Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku.
1990 metų gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime tapo jos pirmininku. 1990 metais A.Brazauskas išrinktas Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatu, tapo Kovo 11-osios Akto signataru.
Tais pačiais metais buvo paskirtas premjerės Kazimieros Prunskienės pavaduotoju. Po 1992 metų rudenį vykusių Seimo rinkimų A.Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku. Pagal naująją Konstituciją laikinai pradėjo eiti šalies Prezidento pareigas.
1993 metų vasario 14 dieną vykusiuose Prezidento rinkimuose A.Brazauskas buvo išrinktas valstybės vadovu. Prisiekė Seime 1993 metų vasario 25 dieną. 1998 metų vasario 26 dieną Prezidentas A.Brazauskas baigė kadenciją. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai atsisakė.
2001 metų pradžioje, susijungus LDDP ir Socialdemokratų partijai, buvo išrinktas Socialdemokratų partijos pirmininku. Paskirtasis premjeras moka rusų kalbą ir supranta angliškai. Laisvalaikį skiria medžioklei, buriavimui, literatūros šiomis temomis studijoms.
A.Brazauskas su žmona Julija turi 1959 metais gimusias dukteris dvynes - Audronę Usonienę ir Laimą Mertinienę.
