Žmogeliui baisiai parūpo agento lagaminėlio turinys ir jis pasileido per miesto gatves kartu su labai slaptu agentu. Perėjus pora gatvių, netikėtai prieš juos išniro STT pareigūnas ir tarė agentui: “Ei, ką ten tokio nešiesi?” “Džiordžikus” - sušnibždėjo agentas ir parodė akimis sekti jam iš paskos. Pareigūnas, pamiršęs žemdirbių sklypus, paklusniai nutipeno kartu su šia keista dvijule.
Už kelių kvartalų juos pasivijo deputatas. Deputatui irgi labai knietėjo sužinoti kas gi tame lagaminėlyje. “Džiordžikai” - sutartinai šnibždėjo visi trys keistuoliai ir lingavo galvomis. Deputatas užmiršęs plenarinį posėdį ir partijos narių skaičių prisijungė prie nekantraujančių sužinoti visą tiesą smalsuolių.
Taip jie ir ėjo per visą miestą, krūpčiodami nuo kiekvieno garso ir dairydamiesi aplinkui. Ir su kiekvienu nueitu šimtu metrų prie jų jungėsi vis nauji interesantai – žurnalistas, patarėjas, viešųjų ryšių specialistas, prokuroras, verslininkas, advokatas – visiems jiems buvo be galo svarbu sužinoti kas tame lagaminėlyje. Likus visai nedaug iki centrinės miesto aikštės jie pavirto į šurmuliuojančią minią, kurioje kiekvienas stengėsi prasibrauti arčiau slapto agento, arčiau lagaminėlio, arčiau…džiordžikų.
Kol, pagaliau, visas būrys išėjo į pagrindinę ir didžiausią miesto aikštę. Ir žioptelėję sustojo.
Aikštė buvo pilnut pilnutėlė žmonių. Visi jie buvo įsitempę ir nuščiuvę, lyg kažko lauktų. Kai kurie iš jų laikė transparantus, kuriuose buvo galima išskaityti užrašus “Nebeslėpkite džiordžikų!” ir “Džiordžikus liaudžiai!”. Vidury minios stūksojo scena, jos vidury stovėjo stalas, o šalios scenos - didelis plazminis ekranas, kuriame minia galėjo matyti, kas dedasi ant jos. Ant scenos būriavosi žurnalistai apsupti policininkų, o ant aplinkinų namų stogų geriausias pozicijas buvo užsiėmę užsienio televizijų operatoriai.
Agentas piktai pasižiūrėjo į viešųjų ryšių specialistą ir atsiduso. Tuo metu minia prapliupo plojimais, o jaunimas pradėjo skanduoti: “Lietuva! Džiordžikai!”. Ginkluoti “Aro” pareigūnai praskyrė minią ir suformavo “gyvąjį tunelį”, kuriuo agentas su palyda prasibrovė iki scenos pakylos. Kažkoks žmogus su mikrofonu pabandė nutildyti minią ir ši pakluso jo raginimams. Tapo tylu ir sulaikę kvėpavimą žmonės laukė kulminacijos.
Labai slaptas agentas scenoje pastatė slaptą lagaminėlį ir pasiruošė jį atidaryti. Agentą apsupusi jo palyda ir čia jau laukę žurnalistai nebyliai akimis “rijo” lagaminėlį. Žmonės stebėjo vaizdą ekrane. Buvo tylu, lyg kapinėse. Agentas lėtais judesiais atidarė lagaminėlį…
O ten buvo džiordžikai.
P.S.: Po keleto mėnesių išaiškėjo, kad dingo dvylika džiordžikų.
P.S. 2: Po 28 dienų prasidėjo masinė epidemija.
