"Kai gavome leidimą išsivežti berniuką, darbo diena Vokietijoje ėjo į pabaigą, bet mes, nemiegoję ir nevalgę, visu greičiu išlėkėme sienos link", - detektyvą primenančią istoriją pasakojo kaunietė advokatė Kristina Rudolf.
"Egzistuoja tokia juridinė sankirta, kuri gali kainuoti daug laiko ir nervų - nors močiutė turėjo Vaidoto globos dokumentus, bet ir vaiką terorizavęs J.D.Zolleris jų dar nebuvo praradęs", - aiškino Vokietijoje teisę studijavusi ir vokišką diplomą turinti advokatė.
Jeigu berniuko patėvis, kuriam vaiko globa buvo tapusi pajamų šaltiniu, būtų pranešęs apie vaiko dingimą, pasienio policijos poste būtų tekę ilgai aiškintis. J.D.Zolleris atsisakė atiduoti ne tik vaiko drabužius, žaislus, bet ir mokyklos dokumentus.
"Vaidotą vežėme kaip kokiame nuotykių filme, nerimas augo ir Vokietijos, ir Lenkijos pasienyje, lengviau atsidusome tik pasiekę Lietuvą. Dabar vaikas jau saugus, o Vaidoto dokumentus ir žaislus aš atgausiu teisiniu būdu", - dalijosi įspūdžiais advokatė.
K.Rudolf Vaidoto atgavimo operacijoje dalyvavo be atlygio. Lygiai taip pat berniuko močiutei talkino Vaidoto gelbėjimo plano sumanytoja, Kauno kavinės "Atėnė" savininkė Gražina Balčiuvienė.
Apie Vaidoto ir jo močiutės istoriją verslininkė sužinojo iš "Lietuvos ryto" televizijos reportažo. Liepos 9-ąją, pirmadienį, K.Rudolf vairuojamu automobiliu trys moterys išvyko į Vokietiją. Nuo advokatės ir verslininkės pasiryžimo padėti B.Eskienei ir jos anūko parvežimo į Lietuvą praėjo tik savaitė.
Gelbėtojas žaibiškai veikti skatino tai, kad vaiko patėvis J.D.Zolleris telefonu ėmė reikalauti atiduoti buvusios žmonos turtą Lietuvoje, nors velionė jo ir neturėjo. Priešingu atveju J.D.Zolleris pagrasino B.Eskienei sukaposiąs vaiką, sudėsiąs jo gabalus į dėžes ir parsiųsiąs į Lietuvą.
Šį tekstą iš vokiečių į lietuvių kalbą savo močiutei telefonu buvo priverstas išversti pats Vaidotas. K.Rudolf iškart paskambino Vokietijos vaikų teisių apsaugos tarnybai: "Jeigu berniukui kas nors atsitiks, jūs turėsite problemų". Vokiečiai nedelsė. Praėjusį penktadienį V.Pleškys buvo paimtas iš patėvio ir apgyvendintas Braunšveigo vaikų globos namuose.
Prieš metus savo sūnų Vaidotą iš ankstesnės santuokos į Vokietiją išsivežė Jadvyga Pleškienė, ištekėjusi už J.D.Zollerio, su kuriuo 1999-ųjų gruodį jau buvo susilaukusi dukters.
Artimųjų žiniomis, kurias patvirtino ir Vaidotas, girtas J.D.Zolleris kasdien savo žmoną kuldavo kumščiais ir tuščiais buteliais, sukinėjo jai rankas. Tai matydavo berniukas. Patėvis Vaidotą taip pat nuolat spardė ir daužė, o po motinos mirties dar ir terorizavo psichologiškai.
Šių metų kovo mėnesį J.Pleškienė-Zoller vyro namuose Braunšveige nusižudė, nors mirties aplinkybės iki galo nėra aiškios. Pagal oficialią versiją, tauragiškė pasikorė.
Vyro valia lietuvės kūnas buvo sudegintas kartu su kitais mirusiaisiais, todėl dukterį praradusi B.Eskienė negalėjo gauti net urnos su dukters pelenais.
Vaidotas jautėsi laimingas ištrūkęs iš Braunšveigo, bet jam buvo gaila ten paliktos sesutės bei patėvio užvaldytų jo motiną primenančių daiktų.
Po žmonos mirties J.D.Zolleris savo krašto Vaikų teisių apsaugos tarnybai išaiškino, kad Lietuva yra toks tamsus ir skurdus kraštas, kad jame nėra ne tik maisto, bet ir mokyklų.
Be to, J.D.Zolleris pareiškė, kad berniukas Lietuvoje nebeturi jokių giminių, išskyrus fiziškai neįgalią, skurde gyvenančią ir, anot jo, prastos reputacijos močiutę. Vaikų teisių apsaugos tarnyba patikėjo J.D.Zolleriu, jis tapo teisėtu Vaidoto globėju.
Į alkoholį linkusiam bedarbiui vyrui, kuris sugebėjo sudaryti pagarbos verto našlio su dviem vaikais įvaizdį, už dviejų vaikų globą gaunami pinigai tapo pragyvenimo šaltiniu.
Iš pradžių močiutės B.Eskienės pastangos susigrąžinti anūką, kurį ji augino nuo kūdikystės, rezultatų nedavė. Jai ypač daug padėjusiai Tauragės advokatei Stanislavai Jorudienei, nežinančiai Vokietijos teisinės sistemos subtilybių ir nemokančiai vokiškai, taip pat nesisekė.
Pasisamdyti advokatą Vokietijoje močiutė neturėjo pinigų. B.Eskienė ir jos advokatė S.Jorudienė rašė laiškus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai bei Lietuvos ambasadai Vokietijoje, bet atsakymų moterys iki šiol nesulaukė.
Nebežinodama, ko griebtis, močiutė kreipėsi į "Lietuvos ryto" televiziją. Reportažas per televiziją įvykius pakreipė kita linkme. "Kai pamačiau tą siužetą, mane apėmė siaubas. Pamaniau: reikia veikti", - pasakojo verslininkė G.Balčiuvienė.
"Atėnės" savininkė žinojo, kad jos kavinėje dažnai pietauja Vokietijos teisės specialistė K.Rudolf, kurios biuras yra gretimame name: "Nežinojau tik, kaip advokatei pasakyti, kad mums teks kovoti už tą vaiką savo lėšomis".
Kai G.Balčiuvienė pradėjo pasakoti Vaidoto istoriją, K.Rudolf iškart nukirto: "Surask man tą močiutę ir aš jai padėsiu be pinigų". Po sunkios kelionės iš Vokietijos nuo nuovargio ir įtampos patamsėjusiais paakiais K.Rudolf neslėpė džiaugsmo: "Aš jau galiu sau leisti tokį malonumą padėti tiems, kam tikrai reikia pagalbos, bet jei ne Vaidoto močiutės ryžtas, mums būtų sekęsi blogiau".
Vos ne visą dieną Braunšveige vyko apklausos. Pasak advokatės, močiutė su Vaidotu, kuris per metus puikiai išmoko vokiškai, elgėsi šauniai. "Jie į klausimus atsakinėjo tiksliai, ryžtingai reiškė savo norus, ir vakarop visa Vaikų teisių apsaugos tarnyba jau buvo mūsų pusėje", - sakė K.Rudolf.
Teisininkai bei anūko ir močiutės santykius stebėję psichologai pakeitė iš anksto J.D.Zollerio apie močiutę sudarytą nuomonę. Pokalbiai su J.D.Zolleriu vyko telefonu. Jis šaukė, grasino net kaimynų namus sudeginti, jei iš jo bus paimtas Vaidotas.
Praėjusį penktadienį Braunšveigo vaikų globos namų tarnautojos berniuką iš J.D.Zollerio namų išsivedė taip, kad patėvis iš pradžių nieko neįtarė. Nors Vaikų teisių apsaugos tarnybos tarnautojos Vaidotą išsivedė tuščiomis rankomis, joms pavyko paimti vaiko pasą.
