Pasirašyti susitarimą pareiškė sutinkąs ir partijos "Lietuvos krikščionys demokratai" pirmininkas Kazys Bobelis. Jis tai padarys, kai grįš iš kelionės į užsienį.
Liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas susitarimą pasirašė, tačiau jo vadovaujama partija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad iš krašto apsaugos lėšų turi būti finansuojamos ir išlaidos, susijusios su vidaus saugumo užtikrinimu - policija, sienos apsauga, kova su terorizmu. Anot liberalcentristų pranešimo, vien tik kariuomenei skirti 2 proc. BVP yra ekonomiškai netikslinga ir nenaudinga.
Pagal 2001 metais pasirašytą partijų susitarimą buvo numatyta 2 proc. BVP skirti "gynybos išlaidoms", kurios apėmė ne tik išlaidas krašto apsaugai, bet ir kitoms institucijoms, vykdančioms su gynyba susijusias programas.
"Gynybos susitarimo pasirašymas yra geras signalas mūsų sąjungininkams, kad pradėtos reformos bus tęsiamos, o Lietuvą galima vadinti patikima valstybe", - po pasirašymo sakė Seimo pirmininkas A.Paulauskas.
"Toks partijų susitarimas dar kartą įtvirtina mūsų strateginius tikslus, ir tikimės, kad tai bus įvertinta NATO", - sakė premjeras A.Brazauskas.
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pabrėžė, jog Lietuva demonstruoja esanti pasirengusi būti ne tik saugumo vartotoja, bet ir "įnešti savo indėlį". A.Valionis taip pat pabrėžė, jog pasirašius šį susitarimą, bus išvengta "spekuliacijų gynybos finansavimo tema artėjančios rinkimų kampanijos metu".
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius teigė, kad susitarimo pasirašymas ne tik svarbus politiškai, bet ir "moraliai teisingas", nes įrodo, kad Lietuva laikysis savo įsipareigojimų ir tapusi NATO nare.
Šiuo metu partijų populiarumo reitinguose pirmaujančios Darbo partijos (DP) lyderis V.Uspaskichas žurnalistams pareiškė, jog jo parašas įrodo, kad DP yra "valstybiškai mąstanti" partija ir yra pasiryžusi po rinkimų vykdyti duotą įsipareigojimą.
Partijų susitarimą pasveikino prezidentas Rolandas Paksas. "Pasiektas politinių partijų susitarimas dar kartą patvirtina strateginius Lietuvos užsienio politikos tikslus ir užtikrina, kad, tapusi Aljanso nare, Lietuva prisidės prie Europos ir pasaulio saugumo", - rašoma prezidento spaudos tarnybos pranešime.
Trečiadienį pasirašytame partijų susitarime taip pat numatoma didinti profesinės karo tarnybos karių dalį Lietuvos kariuomenėje, žadama "aktyviai dalyvauti" NATO, ES ir kitų organizacijų vykdomose tarptautinėse misijose, siekti, jog NATO ir ES karinės struktūros nedubliuotų, o papildytų viena kitą.
Pratęsti politinių partijų susitarimą dėl 2 proc. BVP skyrimo ragino ne tik prezidentas Rolandas Paksas, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, bet ir praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hofas Scheferis).
Remiantis Seimo patvirtintu biudžeto įstatymu, šiemet, kaip ir pernai, krašto apsaugai ketinama skirti 2,01 proc. BVP. Šiemet šio rodiklio finansinė išraiška - 1 mlrd. 147 mln. 495 tūkst. litų, dėl BVP augimo - 70,5 mln. litų daugiau nei pernai.
Tačiau tiesiogiai KAM, o tuo pačiu - ir visos kariuomenės išlaidos šiemet sudarys tik 1,52 proc. BVP, arba 868,5 mln. litų - 0,64 proc, arba 5,5 mln. litų daugiau negu pernai.
Likusioji krašto apsaugos sistemai skiriamų lėšų dalis - 0,49 proc. BVP arba 278,8 mln. litų - skiriama per krašto apsaugos biudžetą kitoms institucijoms - Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-jam ir 2-jam pulkams.
Praėjusią savaitę Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį. Lietuva taps visateise NATO nare kovo pabaigoje, kai ratifikaciniai raštai bus deponuoti Vašingtone. Naujųjų NATO narių vėliavos prie Aljanso būstinės Briuselyje suplėvėsuos balandžio 2 dieną.
