Brangiausiai - nuo 4 iki 5,5 tūkst. litų už vieną semestrą teks mokėti stomatologams. Vidutinis mokestis už semestrą šalyje bus apie 1,5 tūkst. litų.
Šiemet septynios aukštosios mokyklos skelbė bendrą būsimųjų studentų priėmimą. Į Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus, Kauno medicinos, Kauno technologijos, Žemės ūkio, Šiaulių universitetus ir Veterinarijos akademiją stojo beveik 19 tūkst. abiturientų.
Aukštojo mokslo diplomo siekiantys jaunuoliai galėjo rašyti prašymus į 20 studijų programų net keliose aukštosiose mokyklose. Bandantys laimę įstoti į dvi specialybes turėjo mokėti 70, į 3-6 specialybes - 130, į 7-20 specialybių - 180 litų.
Daugiausia buvusių abiturientų svajoja studijuoti Vilniaus universitete. Pirmiausia šią aukštąją mokyklą išsirinko 9380 abiturientų. Iš viso prašymuose Vilniaus universitetas paminėtas net 79 585 kartus.
Antroje vietoje iš septynių aukštųjų mokyklų - Kauno technologijos universitetas. Jam pirmenybę suteikė 3573 abiturientai. Prašymuose šis universitetas paminėtas 41 465 kartus.
Nedaug nuo Kauno technologijos universiteto populiarumu atsilieka Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Jis prašymuose paminėtas 37 228 kartus. Mažiausiai prašymų studijuoti sulaukė Veterinarijos akademija.
Atskirą studentų priėmimą rengiantis Lietuvos teisės universitetas - taip pat tarp lyderių. Komisija sulaukė apie 18 tūkst. prašymų. Studijuoti teisę ir valdymą Teisės universitete panoro 2560 abiturientų. Jie pretenduoja į 50 vietų. Konkursas į svajonių specialybę - daugiau nei pusšimtis kandidatų į vieną vietą.
Vilniaus universitete gauti teisininko diplomą svajoja 3271 abiturientas. Net 1372 jaunuoliai šią studijų programą paminėjo pirmoje vietoje. Į valstybės finansuojamas vietas bus priimta tik 160.
Balų skirtumas tarp pirmojo ir paskutinio abituriento, priimto į Vilniaus universiteto teisės specialybę - nedidelis. Pirmas į valstybės finansuojamų vietų sąrašą įtrauktas 131,3 balo surinkęs jaunuolis, paskutinis turėjo 124,6 balo. Paskutinis abiturientas, kuris pateko į mokamas teisės studijas, turėjo 119,3 balo.
Studijuoti ekonomiką Vilniaus universitete panoro 3640 jaunuolių. Jie pretendavo į 60 valstybės finansuojamų vietų. Ekonomikos ir viešojo administravimo specialybės tapo geidžiamiausios ir Šiaulių universitete.
Kauno technologijos universitete populiariausia specialybė - viešasis administravimas. Į 50 valstybės finansuojamų vietų pretendavo 2266 abiturientai. Apie 1300 abiturientų, stojusių į Lietuvos žemės ūkio universitetą, išsirinko žemės ūkio ekonomikos specialybę.
Gedimino technikos universitetas sulaukė neregėto abiturientų, bandžiusių įstoti į nekilnojamojo turto vadybą, antplūdžio. Turto vertintojo ar nekilnojamojo turto prekiautojų specialybe susiviliojo 3575 jaunuoliai.
Per 3 tūkst. abiturientų panoro Vilniaus universitete įgyti socialinio darbuotojo profesiją. Socialinis darbas tapo viena populiariausių specialybių ir Teisės universitete.
Beveik 800 jaunuolių buvo pasiryžę studijuoti žurnalistiką. Valstybės finansuojamų vietų - tik 25. Šiemet padaugėjo norinčiųjų studijuoti mediciną.
"Užpernai per 40 vietų į mokamas studijas Vilniaus universitete liko laisvų. Šįmet medicinos reitingas vėl pakilo", - sakė septynių aukštųjų mokyklų, kurios vykdė bendrą studentų priėmimą, valdybos pirmininkas Aloyzas Pažėra. Į 90 valstybės finansuojamų vietų Vilniaus universitete pretendavo per 800, o į 150 vietų Kauno medicinos universitete - per 900 kandidatų.
Nors stojančiųjų į orlaivių pilotavimą bei skrydžių valdymą Vilniaus Gedimino technikos universitete netrūko, tačiau šių grupių nepavyko suformuoti. Iš 300 kandidatų tinkamais pripažinti tik 18 jaunuolių.
"Pusė jaunuolių atkrito dėl sveikatos, dar trečdalis neįvykdė sportinių normatyvų", - pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius docentas Romualdas Kliukas.
A.Pažėra tvirtino, kad konkurse dalyvaujančių moksleivių skaičius dar nieko nesako. "Įstoti į svajonių specialybę gali ir 400, ir 500 vietoje pagal balus esantis abiturientas, nes daugelis prieš jį esančių kandidatų rinkosi kitą specialybę kitame universitete, todėl konkursais nereikia be reikalo gąsdinti moksleivių. Tai daro tik savo prestižą norinčios pakelti šalies aukštosios mokyklos", - sakė A.Pažėra.
Šiomis dienomis studijuoti pakviesti jaunuoliai turi patvirtinti savo sutikimą mokytis - atvežti brandos atestatus. Tik po to paaiškės, ar jie nesusiviliojo kita specialybe kitoje aukštojoje mokykloje.
