rosso, 11.07.2001 16:01
Man kartais baisu ,paskaičius pasomprotavimus jūsų dėl vaikų..Mes gimdome vaikus ,kad senatvei jie žiūrėtų..?!? Arba vaikuose -mes matome save,bandome realizuoti savo neišsipildžiusias svajas..Kaip nepavydžių aš Jūsų vaikams... Na, kaip dabar paaiškinti..Visu pirma tavo vaikas nesi tu.Tu jį beprotiškai myli,bet tai nesi tu.Tai yra atskira asmenybė..Suvokit tai - ir jis bus laimingesnis.
Antra niekad nesitikėkit tokios pat meilės iš vaikų,kokią jūs jam duotat.Tą meilę ,kurią jūs suteikiat jiems,jie suteiks savo vaikams, kaip jums suteikė jūsų tėvai..na,kiek iš jūsų galit pasakyti,kad jūsų meilė tėvams yra ekvalentiška jų jums? Niekad nereikalukit savo vaikų,kad jūs žiūrėtų senatvėje.jai mokės mylėt nieko už tai neprašydami,tą rūpestį gausit nereikalaudami… Aplamai,niekad nesitikėkit pagalbos iš kitų,už tai kad jūs kažkam padėjot žengti pirmą žingsnį… Tai ateis,bet visai kita forma.
