"Manau, jog atitinkamus paaiškinimus duos Seimo Etikos ir procedūrų komisija, jeigu iškiltų kokių neaiškumų", - pridūrė jis.
Jis vadovavo valdybos darbo grupei, sudarytai parengti apkaltos proceso reglamentą.
Pastebėjus, jog Seimo Statutas nenumato galimybės parengti tokį reglamentą, buvo parengtos Statuto pataisos, kuriomis siekta užtikrinti sklandesnę proceso eigą.
Be kita ko, buvo siūloma, gavus Konstitucinio Teismo išvadą, apkaltos procesą rengti tokia pat tvarka, kaip ir gavus apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šiuo atveju, Seimui nereikėtų kartoti tardymo veiksmų, kuriuos yra atlikusios teisėsaugos institucijos.
Tačiau nuogąstaujant, jog prezidento gynėjai gali apskųsti pataisas Konstituciniam Teismui, buvo atsisakyta ir jų.
Seimas apkaltos procesą R.Paksui pradėjo praėjusį pirmadienį. Po parengiamosios dalies procesui pirmininkavęs V.Greičius, atsižvelgdamas į gynėjų ir kaltintojų nuomonę, paskelbė pertrauką iki Konstitucinio Teismo (KT) išvadų pateikimo.
KT paprašytas pateikti išvadą, ar prezidentas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT Seimo prašymą pradės svarstyti antradienį.
Prezidentas yra kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs duotą priesaiką pagal šešis punktus.
Konstituciniam Teismui patvirtinus nors vieną kaltinimą, Seime bus surengtas balsavimas dėl prezidento nušalinimo.
