Programoje pažymima, kad nuosavą būstą turi tik nedidelė dalis jaunimo, o 76,8 proc. neturinčio nuosavo būsto jaunų žmonių gyvena su tėvais. Nedideles pajamas gaunantys jauni žmonės negali išsinuomoti gyvenamojo ploto, o tai riboja mobilumą, neskatina rinkos vystymosi, rašoma programoje.
Joje atkreipiamas dėmesys į jaunimo užimtumo problemą. 2009 metais įregistruota 79,6 tūkst. bedarbių iki 25 metų amžiaus, o tai yra du kartus daugiau nei 2008-aisiais.
Anot programos rengėjų, sunkumus ieškodami darbo jaunuoliai patiria dėl darbo patirties ar kvalifikacijos stokos. Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje kas antras jaunas bedarbis neturėjo profesinės kvalifikacijos, pagal specialybę arba iš dalies pagal specialybę dirba mažiau nei pusė - 45,5 proc. jaunų žmonių.
Tarp problemų įvardinama ir jaunimo emigracija - konstatuojama, kad bent trumpam į užsienį išvykti dirbti norėtų 67 proc. jaunuolių. O iš pernai savo išvykimą deklaravusių 22 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, 37 proc. sudarė jaunimas.
Jaunimas migruoja ne tik į užsienį, bet ir šalies viduje. Jaunimo padėties tyrimo duomenimis, 33 proc. jaunimo dėl studijų ar kitų asmeninių aplinkybių išvyko iš mažesnės gyvenamosios vietovės į didesnę ir net 70 proc. jų neketina sugrįžti į gimtinę.
Programoje užsibrėžta per dešimt metų iki 2019-ųjų jaunimo nedarbą sumažinti nuo 6 iki 2 proc., pagal kvalifikaciją per metus nuo jos įgijimo įsidarbinusių jaunuolių dalį padidinti nuo 31 iki 65, sukurti geresnes sąlygas jaunimui ir jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu, mažinti jaunimo emigraciją, nusikalstamumą ir pan.
Šios programos įgyvendinimą pavesta koordinuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Iki šių metų pabaigos turi būti patvirtintas priemonių planas artimiausiems trejiems metams. Plėtros programos priemones įgyvendins įvairios ministerijos ir kitos institucijos pagal savo veiklos sritis.
