„Manau, nereikėtų įtarinėti Rusijos vadovybės kažkokia ypatinga klasta. Tai ne piktadariški planai. Esmė ta, kad imperinis mąstymas yra neatsiejama Rusijos kultūros dalis. Jėga ir sėkmė čia nuo senų laikų matuojama kontroliuojamų teritorijų plotu ir baudžiauninkų skaičiumi. N. Gogolio „Mirusiose sielose“ Nozdriovas, demonstruodamas Čičikovui savo valdas, sako: „Štai riba! Viskas, ką matai šiapus, viskas mano, ir net kitoje pusėje – visas miškas ir viskas, kas už miško – viskas mano“, – pasakė jis, atsakydamas į klausimą, ką gali reikšti atskiri teigiami Rusijos vadovybės signalai Baltijos šalių adresu, praneša DELFI.ee.
Todėl, M. Kovalskio teigimu, „būgštavimai, kad Rusijos vadovybė taikinamųjų žingsnių imasi tik siekdama sudaryti dialogo gerinimo įspūdį, kad galėtų sėkmingiau įgyvendinti savo tikslus užsienio politikos srityje, visiškai pagrįsti, nes tokios mintys apie kaimyną kaip bendras fonas visada sukasi rusų kultūros žmonių, reiškia, ir vadovybės, galvoje.“
„Tačiau šio fono intensyvumas gali kisti ir ilgainiui iš tiesų pasikeičia. Visų pirma, švelnėjant papročiams, dabartinė Rusijos vadovybė jau nediskutuoja apie politiką vien kariniai terminais. Jų pretenzijos kuklesnės – ramiam gyvenimui jiems pakanka, jei kaimyninės valstybės vadovas bent kartą per metus kalba apie Rusijos didybę ir demonstruoja asmeninę simpatiją jos aukščiausiai vadovybei. Tai puikiai įrodo santykiai su Ukraina, kurie pastebimai pasikeitė po neseniai įvykusių rinkimų. Be to, paskutiniu metu šis fonas išblėso Baltijos valstybių kryptimi, nes suaktyvėjo Gruzijos, o dabar dar ir Baltarusijos atžvilgiu“, – reziumavo vyriausiasis žurnalo „Kommersant Vlastj“ redaktorius.
„Kommersant Vlastj“ – analitinis Maskvos savaitraštis, priklausantis leidyklai „Kommersant“.
DELFI primena, kad vienas Rusijos valdžios ideologų, filosofas-tradicionalistas Aleksandras Duginas tvirtino, kad jei kas nors atsitiktų JAV, Rusija dar kartą okupuotų Baltijos šalis.
