Pats premjeras Andrius Kubilius trečiadienį pabrėžė manantis, kad visi emigrantai turi turėti teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Grąžindama Seimui Pilietybės įstatymą, prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl dvigubos pilietybės emigrantams, įgijusiesiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės pilietybę, nes tai gali prieštarauti Konstitucijai.
"Arba palikti galioti šį įstatymą, arba išvis nepriimti. Iš principo linkstama prie to, kad palaikyti esamą įstatymą", - po koalicijos partnerių pusryčių žurnalistams sakė V.Valentinavičius.
"Viena problema - konstitucinė arba teisės problema, kita - politinė problema. Turėtume visų pirma atsakyti į politinį klausimą, ar mes norėtume, kad lietuviai, Lietuvos piliečiai, išvykę iš Lietuvos, turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę ir tuo atveju, jeigu jie įgyja kitų šalių pilietybę. Aš laikausi požiūrio, kad iš tikrųjų turėtume sudaryti galimybę jiems tą pilietybę išsaugoti", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.
Jis taip pat pridūrė, kad į klausimą, ar tokia pozicija atitinka dabar galiojančią Konstituciją, turi atsakyti Konstitucinis Teismas.
"Į tą klausimą turėtų atsakyti ne politikai ir net ne teisės ekspertai, o Konstitucinis Teismas", - sakė premjeras.
Seimas praėjusį ketvirtadienį ėmėsi iš naujo svarstyti prezidentės dėl galimos prieštaros Konstitucijai grąžintą Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės galimybes.
Prezidentė įstatymą vetavo, nes mano, jog numatyta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę kitų ES ar NATO šalių pilietybę gavusiems asmenims ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.
Nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime svarstyta dvejus metus.
