„Mes pritariam pasiūlymui, kad viena iš tokių švenčių, kurios galima būtų atsisakyti, būtų Gegužės 1-oji. Tik atsisakant dabar esančių švenčių būtų galima priimti sprendimą dėl nedarbo per Kūčias“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
Tik nuo Seimo esą priklausytų, ar jau per šias Kūčias bus galima nedirbti.
Gegužės 1-oji, anot A. Kubiliaus, pasirinkta „labiau dėl psichologinių, o ne dalykinių veiksnių“.
„Mes manome, kad tos šventės, kurios Lietuvoje gimusios nepriklausomybės metais, turėtų būti labiau saugomos nei tos, kurias mes esam paveldėję“, – teigė premjeras.
A.Butkevičius: konservatoriai be įtampos negali
Gegužės 1-oji švenčiama kaip tarptautinė darbininkų diena. Jos ištakos siekia 1886 m., kai Čikagos policija buvo priversta malšinti darbininkų maištus, siekusius sutrumpinti darbo dieną iki 8 valandų. Po trejų metų ši diena Paryžiuje paskelbta tarptautine darbininkų solidarumo diena, ji ypač populiari socialdemokratiškose valstybėse.
Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuvos vyriausybė turėjo paieškoti tam tikro kompromiso, mat puikiai žino, kad Gegužės 1-ąją, vietoje Kūčių, paskelbus darbo diena, kils nereikalingų diskusijų.
„Aš manau, kad Vyriausybė turėjo paieškoti tam tikro kompromiso tvirtinant šį teisės aktą, nes jie puikiai iš anksto žino, kad gali kilti nereikalingų diskusijų dėl Gegužės 1-osios panaikinimo kaip nedarbo dienos. Bet čia yra ministro pirmininko A. Kubiliaus darbo stilius: jis be intrigų, be įtampos, manau, kad vargu, ar galėtų ramioje aplinkoje spręsti kokias nors problemas“, - kalbėdamas DELFI nusivylimo neslėpė A. Butkevičius.
A.Bielskis: Lietuvoje labai daug religinių švenčių
Skeptiškai tokį Vyriausybės siūlymą įvertino ir filosofas Andrius Bielskis, neslepiantis kairiųjų pažiūrų. Jo teigimu, Lietuvoje apskritai labai daug religinių švenčių, tuo tarpu Gegužės 1-oji yra vienintelė diena, kai pažymimos dirbančiųjų teisės ir kalbama apie jų apsaugą.
„Tai tipiška konservatorių vykdoma ideologinė ir politinė veikla, tai yra dėsninga, kitaip tariant. Aišku, kad konservatoriai, kalbantys apie tas banalias tradicines vertybes, Kūčias mato kaip kur kas labiau tradicinę šventę negu Gegužės 1-ąją. Nors aš irgi švenčiu Kūčias ir tai yra nuostabi šventė, bet Lietuvoje yra per daug religinių švenčių, o Gegužės 1-oji yra kitokia šventė, kuri byloja daug ką“, - svarstė A. Bielskis.
Jo teigimu, visų pirma, šią dieną Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, antra, daugumos šalių visuomenėse Gegužės 1-oji yra minima kaip dirbančiųjų šventė, kuri žymi tam tikrą įtampą tarp dirbančiųjų teisių ir juos samdančiųjų interesų.
„Europos Sąjunga yra socialdemokratiška, kur kas labiau socialdemokratiška politinė sistema negu kokia JAV, nepaisant to, kad neoliberalizams per pastaruosius trisdešimt metų naikina tas socialdemokratijos liekanas Europoje. Bet dar svarbiau, kad tai dirbančiųjų šventė. Tada yra organizuojami mitingai, eitynės, kalbama apie tai, kad bet kokioje kapitalistinėje visuomenėje visada bus tam tikra įtampa tarp samdomų darbuotojų ir darbdavių“, - teigė filosofas.
„Ir tai yra labai labai svarbu. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų yra samdomi darbuotojai. Be to, tai socialinio teisingumo diena. Tai ta reta diena, kai galima susiburti kartu į mitingus, eitynes ir kelti klausimus, diskutuoti, kas yra socialinis teisingumas, kodėl jo trūksta Lietuvoje, kokios yra problemos“, - pridūrė A. Bielskis.
DELFI primena, kad Seimas Darbo kodekso pataisas, Kūčias skelbiančias nedarbo diena, pradėjo nagrinėti skubos tvarka, kad spėtų laisvadieniu skelbti jau šias Kūčias.
Šių pataisų iniciatoriai socialdemokratai taip pat siūlo Kūčias nedarbo diena skelbti šį statusą atimant iš kurios nors kitos šventinės nedarbo dienos arba tiesiog ją atidirbti savaitgalį.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta keturiolika švenčių dienų, per kurias įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama: sausio 1-oji - Naujieji metai, Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji - Nepriklausomybės atkūrimo diena, sekmadienį ir pirmadienį švenčiamos
krikščionių Velykos (pagal vakarietišką tradiciją), gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo diena, pirmas gegužės ir birželio sekmadieniai - Motinos bei Tėvo dienos, birželio 24-oji - Rasos ir Joninės, liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, rugpjūčio 15-oji - Žolinė, lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, gruodžio 25-oji ir 26-oji - Kalėdos.
Tiesa, su savaitgaliais sutampančios šventinės nedarbo dienos nebeperkeliamos į artimiausią darbo dieną.
