Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 87 proc. balsalapių, sekmadienio rinkimuose trijų narių liberalios pakraipos aljansas surinko 50 proc. balsų.
Tai buvo jau treti visuotiniai rinkimai šioje buvusioje sovietinėje respublikoje per mažiau nei dvejus metus,
Kaip rodo daliniai balsavimo rezultatai, valdančioji koalicija parlamente turės 57 vietas. Tai reiškia, kad jai trūks keturių vietų, kad įveiktų komunistų pasipriešinimą jos pastangoms paskirti lyderį, kuris padėtų mažytei respublikai greičiau išsivaduoti iš savo sovietinės praeities.
Negalutiniais duomenimis, Komunistų partija surinko 41,2 proc. balsų ir 101 vietos parlamente kontroliuos pakankamai vietų, kad galėtų toliau tęsti patinę situaciją, dėl kurios Moldovoje jau daugiau nei metus nėra nuolatinio prezidento.
Provakarietišką Aljansą už europinę integraciją sudaro premjero Vlado Filato Moldovos liberalų demokratų partija, Moldovos demokratų partija ir parlamento pirmininko Mihai Ghimpu Liberalų partija.
Premjero partija sėkmingiausiai pasirodė rinkimuose ir jai teks pagrindinis vaidmuo būsimose derybose.
"Šie rezultatai rodo, jog regis neįmanomi dalykai yra įvykdomi", - sakė džiūgaujantis V.Filatas, kai balsavusių rinkėjų apklausos parodė, kad pergalę turėtų iškovoti liberalai.
"Tai mūsų atkaklaus darbo rezultatas. Noriu visiems padėkoti ir viliuosi, kad šie rezultatai bus patvirtinti suskaičiavus visus balsus", - pridūrė premjeras.
Pirmiausia balsai skaičiuojami promaskvietiška laikomoje sostinėje, todėl galutinai duomenys dar gali pagerinti valdančiosios koalicijos pozicijas.
Tačiau koalicija neteko ketvirtojo nario - susivienijimo "Mūsų Moldova", kuris jai priklausė nuo 2009 metų liepos. Dabar koalicijai neabejotinai reikės nepriklausomų deputatų paramos, kad užsitikrintų parlamento kontrolę.
Komunistų partija blokavo visus ankstesnius mėginimus išrinkti prezidentą, kuris palaikytų glaudesnius ryšius su Europos Sąjungai (ES) priklausančia kaimynine Rumunija ir pasinaudodamas jais siektų spartesnės Moldovos integracijos į Bendriją.
Komunistų lyderiai netiesiogiai užsiminė, jog gali užginčyti sekmadienio rinkimų rezultatus. Pasak jų, balsai galėjo būti klastojami, todėl partija atlieka savo nepriklausomą tyrimą.
"Norime, kad nepasikartotų ankstesnis smurtas", - sakė Komunistų partijos lyderis, buvęs prezidentas Vladimiras Voroninas.
"Žmonės pavargo balsuoti. Jie nori parlamento, kuris dirbtų ketverius metus", - pridūrė jis.
Toks jėgų pasiskirstymas kursto nerimą, kad Moldovoje, kur, Pasaulio banko duomenimis, vienam gyventojui tenka vos 1 590 JAV dolerių bendrųjų nacionalinių pajamų, toliau tęsis politinė suirutė. Šalis toliau lieka izoliuota nuo ES, o jos santykiai su Rusija yra įtempti.
Kremlius atidžiai stebėjo sekmadienio rinkimus, ieškodamas ženklų, ar jis praranda anksčiau turėtą didžiulę įtaką Moldovai, kuri ribojasi su ES nare Rumunija.
Nemaža dalis Rusijos žiniasklaidos priemonių vaizdavo šiuos rinkimus kaip mūšį tarp prorusiškų Maskvos sąjungininkų ir grupės partijų, beatodairiškai siekiančių nepatikimo aljanso su Rumunija ir Vakarais.
Nuo 1918 metų Moldova priklausė Rumunijai, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Stalino valdoma Sovietų Sąjunga.
Šią rumuniškai kalbančią šalį su Rusija ir dabar sieja glaudūs kultūriniai ryšiai. Jos visuomenė pasidalijusi į dvi priešiškas stovyklas: viena jų, daugiausia jaunesni žmonės, nori glaudesnių santykių su ES ir kaimynine Rumunija, tuo tarpu vyresnio amžiaus piliečiai tebejaučia nostalgiją sovietinei praeičiai.
