„Turime išmušti tokias labai jau gerai susiklosčiusias tradicijas, kad valstybės tarnyboje darbas yra nuo 9 iki 18 val. su penkiais kavos išgėrimais ir tai yra pagrindinis darbo apibūdinimas“, - kalbėdamas apie valstybės tarnybos sektoriaus pertvarką teigė A. Kubilius.
Anot ministro pirmininko, valstybės tarnautojas turi pasižymėti penkiomis esminėmis savybėmis, kurias priimdamas žmones į darbą pabrėžia ir buvęs „General Electric“ vadovas Jackas Welchas – energija, mokėjimas šia energija užkrėsti aplinkinius, gebėjimas priimti greitus ir ryžtingus sprendimus, puikus sprendimų įgyvendinimas bei aistra.
Kalbėdamas studentams, A. Kubilius pabrėžė, jog reformuojant biurokratiją Lietuvoje tikimasi ne kas savaitę ar mėnesį panaikinti po kokį departamentą ar instituciją, o kuo daugiau paslaugų priartinti prie gyventojų ir palikti menką, bet modernią centrinę valdžią.
„Vienas iš esminių dalykų, kurio siekiame, kad toje centrinėje valdžioje, kuri vis tiek turi kažkokia likti, būtų įgyvendinami patys moderniausi vadybos principai. Tai, kas yra vadinama naująja viešąja vadyba: orientacija į rezultatus, tų pačių valstybės tarnautojų arba biurokratų vertinimas ne pagal stažą ar kokias kvalifikacijas, o pagal pasiektus rezultatus. Tai vėl gi yra esminiai dalykai, kurie reikalingi tam, kad turėtum tai, ką aš vadinu stipria valstybe. Tai nedidelė biurokratija, bet efektyvi, dinamiška, galinti brėžti ateities kryptis bei įgyvendinti tai, kas užsibrėžta“, - pasakojo A. Kubilius.
Nepriklausomybės pradžioje nesuprato, kaip veikia faksas
A. Kubilius trečiadienį skaitė paskaitą „Lietuva 2030: žvilgsnis į ateitį“, kur ne pirmąkart aptarė, kaip mato mūsų šalies ateitį. Panaši paskaita jau buvo skaityta Londono ekonomikos mokykloje birželį bei Kopenhagos verslo mokykloje rugsėjį.
Paskaitoje premjeras dėstė manantis, kad ateityje aplinka ir technologijos gali keistis itin sparčiai, kad esamos patirties gali nepakakti. Tačiau A. Kubilius sako, jog iš patirties galima įžvelgti įvairias tendencijas – pavyzdžiui, kad pasaulis su ekonominėmis krizėmis susiduria maždaug kas dešimtmetį.
„Bet žiūrėdami į kitus dvidešimt metų, matydami ne tik krizes, bet ir pasaulio kaitą turime patys sau padaryti labai aiškią išvadą: kiti dvidešimt metų – dinaminė pasaulio kaita ir tai reiškia, kad visuomenėms, tautoms, valstybėms tai kels didelius dinamizmo iššūkius. Technologijų kaita yra duotybė, to tikrai neišvengsi, pasakyti šiandien kokie mobilūs telefonai, kokie kompiuteriai bus populiarūs po dvidešimt metų tikrai nesiimčiau“, - teigė premjeras.
Jis tik prisiminė, kad prieš dvidešimt ar dvidešimt dvejus metus, kuriantis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, sąjūdžio būstinėje pamatė pirmąjį fakso aparatą, padovanotą Amerikos lietuvių, ir nesuprato, kaip jis geba perduoti tekstinę informaciją laidais.
„Man kaip fizikui atrodė visiškai nesuprantamas dalykas, kaip galima iš Čikagos atsiųsti laidais tekstinę faksimilę ir žiūrėjau į tai, kaip į kažką sunkiai suprantama, o šiandien turbūt yra žmonių, kurie nėra matę fakso aparato, nes jis beveik nebenaudojamas“, - pasakojo ministras pirmininkas.
A. Kubilius pabrėžė, kad pasaulio kovoje dėl vietos po saule laimės tos šalys, kurios geba būti dinamiškos, nesibaimins kaitos, globalios konkurencijos, tad Lietuvai, anot jo, yra kur temptis. Pasak premjero, nors Lietuva pasižymi tam tikru dinamizmu, tačiau mūsų šalies visuomenei reikia gebėjimo pažinti pasaulio įvairovę ir jos nebijoti.
„Todėl tokie dalykai kaip visuotinis anglų kalbos mokėjimas, visuotinis kompiuterinis raštingumas, tam tikras judrumas, nebijojimas keliauti, pažinti, grįžti su ta patirtimis yra labai svarbūs dalykai ir svarbios savybės, kurias turime sau įskiepyti“, - kalbėjo premjeras.
Stebuklingų receptų nuo emigracijos neturi
Nors skaitydamas paskaitą A. Kubilius pabrėžė pažinimo, įgyto keliaujant, mokantis ir darbuojantis svetur, svarbą, tačiau iš TVM studentų ir dėstytojų sulaukė klausimų, ką Vyriausybė daro ar ketina daryti, mažindama emigraciją iš Lietuvos.
„Nėra kažkokių stebuklingų receptų, kaip sustabdyti emigraciją, kaip daug kas kalba kažką padaryti, kad sustabdytume emigraciją. Reikia, kad ekonomikos kreivė ir toliau stipriai šautų į viršų, reikia, kad mes patikėtume sėkme, ir tada viskas išsispręs“, - atsakydamas pasakojo A Kubilius.
Jis pabrėžė, kad didžiausias svoris mažinant emigraciją tenka mūsų mąstymui – ar tikime Lietuvos perspektyva, ar ne. „Šiaip išvažiuoti – padirbėti, pasimokyti – tikrai yra naudinga ir reikalinga, bet tik nematant tos Lietuvos sėkmės, perspektyvos galima daryti tokius žingsnius(emigruoti - DELFI). Reikia patikėti Lietuvos sėkmės perspektyva“, - optimizmu studentus bandė užkrėsti premjeras.
„Antras dalykas, reikia matyti, kad Lietuvoje su mūsų kaita ir nepasiektu tuo tokiu įsisotinusios gerovės lygiu galimybių dinamiškai vystytis ir siekti savo asmeninės sėkmės yra daugiau nei bet kuriose kitose valstybėse“, - pridūrė A. Kubilius.
„Ir štai 2030-ieji metai, išeis toks žurnalas „Time“, manau, kad jis išliks ir per kitus dvidešimt metų, garsus žurnalas, pasaulio žurnalas ir ant viršelio bus parašyta „Have you been to sunrise valley Vilnius?“ Tai bus klausimas, į kurį ieškos atsakymo „Time“ žurnalas ir kiekvienas save gerbiantis pasaulio verslininkas turės susigėsti, jeigu jis čia nebus investavęs“, - reziumavo ministras pirmininkas.
