Spaudos konferencijoje BNS biure penktadienį Sveikatos ministerijos vyriausiasis onkologas, Lietuvos onkologijos centro chirurgijos klinikos vadovas Eugenijus Stratilatovas teigė, kad į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukus priešvėžinius vaistus, gydytojai ligoniams galės suteikti šiuolaikinį gydymą.
"Įtraukus naujus priešvėžinius vaistus į kompensuojamųjų sąrašą, viltis pasveikti išsipildys kur kas dažniau", sakė jis. Onkologų teigimu, nugalėti ar bent iš dalies įveikti vėžį nemaža dalimi pavyksta naujų cheminių preparatų, tokių kaip gemcitabinas ir taksoidai, dėka.
Tokių vaistų poreikis yra gana didelis, nes didžioji navikinių susirgimų dalis gydoma kombinuotai - vaistais ir chirurgiškai ar spinduliniu gydymu.
Tačiau E. Stratilatovas baiminasi, kad ligonių kasos gali nepajėgti kompensuoti viso reikiamų vaistų kiekio.
Pasak jo, nuo to, kokį onkologinių preparatų kompensavimo kelią pasirinks ligonių kasos - pirkti ir dalyti tam tikrą kiekį centralizuotai ar kompensuoti pagal poreikį, priklausys ir gydymo rezultatai.
Lietuvos onkologijos centro Torakalinio skyriaus vedėjas Saulius Cicėnas teigė, kad priešvėžiniai vaistai nėra pigūs, todėl jie bus prieinami ne visiems ligoniams.
Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, Lietuvoje tam tikrą kompensuojamų vaistų kainos dalį turi sumokėti pats ligonis.
Vienas priešvėžinių preparatų kursas kainuoja nuo 4 iki 10 tūkst. litų.
Dabar Lietuvoje yra apie 58 tūkst. vėžiu sergančių žmonių. Vien pernai Lietuvoje buvo įregistruota beveik 14 tūkstančių naujų vėžio atvejų.
Onkologinių ligų nuo 1990 metų Lietuvoje padaugėjo 43 procentais, šia liga serga maždaug 15 iš 1000 Lietuvos gyventojų.
Lietuvos vyrai dažniausiai serga plaučių, o moterys - krūtų vėžiu.
