aA
Parlamentarai mėgins iš naujo spręsti problemą, kaip deramai pagerbti žydų religinius rankraščius - toras.
Praėjusią savaitę Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Žibartas Jackūnas ir Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) užregistravo įstatymo projektą dėl religinių rankraštinių tekstų perdavimo religinėms bendruomenėms ar bendrijoms.

Pagal judėjų tikybą pagrindinė torų paskirtis yra apeiginė religinė. Jų, kaip muziejaus eksponatų ar bibliotekos fondų, laikymas gali žeisti tikinčiųjų jausmus. Toros turi būti naudojamos apeigoms, o tam nebetinkamos - laidojamos žemėje.

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugoma ir restauruojama maždaug 270 torų. Kai kurios jų yra gerai išsaugotos, kai kurių liko tik fragmentai.

Remiantis projektu, žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms gali būti neatlygintinai nuosavybėn perduodamos Nacionalinėje bibliotekoje saugomos toros. Tačiau toros, turinčios ypatingą reikšmę Lietuvos kultūros paveldui, žydų religinėms bendrijoms neperduodamos.

Perduotinų torų atrankos kriterijus bei sąrašą tvirtina Vyriausybė Kultūros ministerijos teikimu.

Anot projekto, Vyriausybė iki 2000 m. rugsėjo 1 dienos turėtų patvirtinti torų perdavimo tvarką ir sąrašą.

Pavasarį parlamentarai svarstė panašaus turinio Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisų projektą, tačiau priėjo išvadą, kad torų perdavimą turi reglamentuoti atskiras įstatymas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.